„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas, pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės.“
Andrius Navickas
Įspėjamasis streikas
Dabar jau priimtina viešai teigti, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis – nereikalinga, netikslinga ir neveiksminga reforma, tačiau šis požiūris 2018 metais skambėjo tik mokytojų lūpose. Tų, kurie buvo pasiryžę savo poziciją ir orumą ginti visais įmanomais būdais.
Tais metais gegužės mėnesį buvo paskelbtas dviejų valandų įspėjamasis streikas – juk jo turėtų užtekti, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybė įsiklausytų į švietimo darbuotojų balsus ir sėstų rimtai permąstyti ir naujo apmokėjimo modelio, ir besitęsiančių problemų mokyklose.
Vis dėlto įspėjamojo streiko metu nebuvo įsiklausyta į mokytojų balsą, todėl LŠDPS spalio mėnesį priėmė sprendimą skelbti neterminuotą streiką, kuris prasidėjo lapkričio 12 dieną. Vėl buvo tikimasi, kad streikas – drastiškas, bet veiksmingas žingsnis reikalaujant pokyčių – labai ilgai nesitęs, nes abi konfliktuojančios pusės norės susitarti.
Iš tiesų 2018 metai pareikalavo daug drąsesnių žingsnių kovojant už orumą ir teisybę.
Gyvenimas ministerijoje
Jau buvo įpusėjusi trečia neterminuoto mokytojų streiko savaitė, kai lapkričio 27 d. LŠDPS informavo Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, jog yra suinteresuota, kad tūkstančiams vaikų būtų atnaujintas ugdymo procesas, todėl trečiadienį, lapkričio 28 d., 11 val. į Švietimo ir mokslo ministeriją atvyks derėtis.
Šios derybos tapo ilga istorija ir iš tiesų tęsėsi ne vieną kitą valandą, o savaičių savaitėmis.
„Prasideda posėdis. Tiksliau, kažkas tarp farso ir tragikomedijos. Tos pačios milijonų ir lentelių, sąvokų ir terminų miglos – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato „Etatinio poveikio apžvalgą.“ Žinoma, duomenys palankūs ŠMM – o kaip gali būti kitaip, kai MOSTA buvusi vadovė ir dabartinė ministrė – tas pats asmuo,” – prisiminimais savo knygoje „Be 5 minučių prestižinė“ dalinasi LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.
„Pagaliau iš prezidiumo pranešama – susitikimui su švietimo darbuotojais laikas baigėsi. Uždanga turėtų nusileisti. Tačiau mokytojai nerimsta, reikalauja tęsinio – jaučiasi neišklausyti,“ – toliau pasakoja L. Bručkienė.
Tačiau ministrė trečią savaitę streikuojantiems mokytojams daugiau laiko neturėjo ir paliko susitikimą Seime. Visiems atėjus į Švietimo ir mokslo ministeriją, LŠDPS pirmininkas A. Navickas pareiškė, kad mokytojai nesiskirstys, kol nepasirodys J. Petrauskienė – streikai tęsiasi trečia savaitė, gal užteks slapstytis, išsisukinėti, tempti laiką ir reikia pradėti realias derybas. Visi įsikūrė Kolegijų salėje. Apie 16 valandą ministrė pasirodė, bet tik trumpam. Tam, kad pareikštų, jog derybų ir sprendimų nebus – važiuokite namo. Apie 19 valandą beveik be žodžių buvo nuspręsta – mokytojai lieka nakvoti ministerijoje ir laukti realių derybų pradžios.
Per tas dienas mokytojų aplankyti ir jiems padėti ėjo ekonomistai, visuomenininkai, teisininkai, kiti mok
ytojai, mokiniai. Tačiau pačios derybos vyko ypač klampiai. Suirutės buvo daug: vieną vakarą paskelbta, kad užrakinami tualetai, kitą – kad žurnalistai nebeįleidžiami, vėliau visų reikalaujama palikti patalpas, kviečiama policija, net išnešami baldai, ant kurių būtų galima miegoti. Paskui atrastas kompromisas – į patalpas įleidžiama 30 mokytojų, jau buvusių ministerijoje. Tačiau jie neturi teisės išeiti į lauką ir vėl grįžti.
Gruodžio 3 dieną pasirodžiusi ministrė su komanda konstatavo, kad derybos nutraukiamos ir niekada nebus atnaujintos, prasmės mokytojams likti ministerijoje nebėra, prašė palikti patalpas. Po kurio laiko buvo pranešta, kad trys ministrai (tarp jų Švietimo ir mokslo) atstatydinti, derybos iš tiesų nebevyks. Tarp mokytojų kilo sumaištis – ar galima trauktis, jeigu jokie tikslai nepasiekti? Nuspręsta likti ministerijos patalpose.
Kitos dienos pareikalavo rimto psichologinio pasiruošimo – internete sklandė žinios apie riaušių malšinimo spec. būrį, kuris iš Kauno pajudėjo link Vilniaus ir sostinėje ŠMM pradės veikti paryčiais. Internetas ministerijoje vis dingdavo. Mokytojai laukė patalpų šturmo. Taip įtampa nuolat buvo keliama.
Gruodžio 7 dieną ministerijoje pasirodė Rokas Masiulis, paskirtas laikinuoju ministru. Diskusijos apie reikalavimus tapo produktyvesnės ir pagarbesnės. Mokytojams suteikta galimybė išeiti iš ministerijos patalpų ir pagal vardinį sąrašą į jas grįžti.
Gruodžio 9 dieną vyko masinė protesto akcija „Paskutinis skambutis”. Prie ŠMM rinkosi žmonės ir dėkojo mokytojams. Po to akcijos dalyviai susikibo rankomis į vieną grandinę nuo ministerijos iki Seimo, taip parodydami vienybę ir palaikymą. Buvo organizuotas mitingas. Euforija tęsėsi neilgai – po kelių dienų Seime įvyko balsavimas dėl valstybės biudžeto. Paaiškėjo, kad mokytojai ir vėl palikti ant ledo.
Gruodžio 12 prasidėjo naujas derybų etapas. Susitikimai tapo konkretūs, nors ir be didelių proveržių. Gruodžio 20 dieną mokytojai priėmė sprendimą, kad, deryboms judant į priekį, pasirašius preliminarius dokumentus, paliks ministeriją.
Tą trečiadienį mokytojai susirinko daiktus, susipakavo miegmaišius ir atsisveikino su ministerija. Tam kartui.
LŠDPS pirmininko pavaduotoja L. Bručkienė apie 2018 m. streiko įvykius, priežastis ir pasekmes išleido knygą ,,Be 5 minučių prestižinė”.
2018 metų streikas trumpai ir aiškiai:
Reikalavimai
Pasiekimai
Įvykių juosta
„2018 metais, išeidami iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mes tikėjomės, kad mokytojus išgirdo. Deja, ši Vyriausybė nesilaiko duotų pažadų ir nevykdo įsipareigojimų. Negalime likti tik stebėtojais ir žiūrėti, kaip griaunama švietimo sistema. Privalome imtis atsakomybės ir kartu keisti. Eikime į gatves, į aikštę, viešai diskutuokime, kelkime problemas ir ieškokime sprendimo būdų.“
Andrius Navickas
Praėjus penkeriems metams po streiko, intensyvių derybų ir gyvenimo ministerijoje, padėtis švietimo sektoriuje darėsi vis sudėtingesnė. Matydama, kad didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, LŠDPS ir vėl nusprendė žengti labai sudėtingą, bet didžiosios dalies mokytojų lūkesčius atitinkantį žingsnį – rugsėjo 15 d. paskelbė įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Tomis dienomis LŠDPS pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė, kaip ir daugelis mūsų, tikėjo, kad įspėjimo užteks: ,,Aš labai tikiu, kad dviejų valandų streikas bus jau daug svaresnis, nes matome, kad mūsų, kaip profesinės sąjungos, narių nuo tada padaugėjo dvigubai, sakyčiau, kad mokytojų balsas yra daug labiau girdimas. Visi esame kaip vienas kumštis.“
Vis dėlto į švietimo bendruomenę įsiklausyta nebuvo, o LŠDPS veiksmai ir akcijos tęsėsi toliau.
,,Kita pamoka – streikas“
Ištisomis paromis beveik dvi savaites vykę renginiai V. Kudirkos aikštėje Vilniuje, kurių kulminacija – Mokytojų dienos minėjimas – mokytojų, atėjusių iš Zarasų, sutikimas ir mitingas
Rugsėjo 29 dieną kiek po devintos valandos ryto prie Vilniaus Žemynos progimnazijos pradėjo rikiuotis būrys mokytojų.
Netrukus jie patraukė link Vyriausybės. Sostinės Žemynos progimnazijos mokytojų laukė nemenkas pasivaikščiojimas, iki Vyriausybės – beveik 7 kilometrai pėsčiomis. Tuo pat metu ir kitos sostinės mokyklos pradėjo streiką ir įsijungė į renginių maratoną.
Kudirkos aikštėje Vilniuje, pasibaigus renginiui, nakvoti palapinėje liko keletas Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytojų. Jie pasikeisdami su kolegomis iš visos Lietuvos budėjo ne vieną savaitę.
Nuo rugsėjo 29 dienos 12.00 val. V. Kudirkos aikštėje renginiai vyko kiekvieną dieną: diskusijos apie švietimą, apie mokytojų atlyginimą ir skaičius, apie viešąją komunikaciją, taip pat mokytojų ir mokinių koncertai, LŠDPS teisininkės bei pirmininko pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės pamoka apie darbo teisę ir kiti.
,,Streiko kelias“
Lietuvos mokytojų ir juos palaikančių žygis iš įvairių vietovių pėsčiomis į Vilnių nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 12 d.
Rugsėjo 29 dieną ilgą kelionę pradėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Jis iki Vyriausybės pėsčiomis ėjo iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, kurioje ir dirba.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė streikuoti prie Vyriausybės pėsčiomis su savo kolegomis ir mokiniais keliavo net iš Klaipėdos.
„Visą atstumą turėtume įveikti iki spalio 12 dienos, nors juokavau, kad, jei ministerija su profsąjunga sugebėtų susitarti, ant sparnų jau gerokai anksčiau parlėkčiau į Klaipėdą. Tokia forma pasirinkta, nes derybų kelias yra labai ilgas, sunkus, komplikuotas ir dažnai liekame neišgirsti. Ir dabar eisime ilgą, sudėtingą kelią – tai simbolis, “– pasakojo L.Bručkienė.
Į ,,Streiko kelią“ skirtinguose miestuose jungėsi LŠDPS nariai, organizacijai nepriklausantys mokytojai ir mokiniai, tėveliai, kultūros lauko darbuotojai, kiti neabejingi piliečiai. Klaipėdos Vydūno gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytoja M.Petrovienė taip pat keliavo nuo pat Klaipėdos iki Vilniaus ir prisiminė, kokio palaikymo sulaukė, kaip ją žavėjo „žmonių nuoširdumas ir tikėjimas – mūsų žygiui atiduoda viską, ką turi namuose (pleistrus, pirštines, obuolius ir kt.), pasitinka atsistoję su tautiniais rūbais, dainomis, laukia ateinančių iki sutemų, koncertas sporto salėje, vis didėjantis einančiųjų skaičius (ypač kai pasiekėme Vilnių).”
Spalio 12 dieną žygis pasibaigė Vilniuje, kuriame per visą Lietuvą keliavusius pasitiko kolegos mokytojai, mokiniai ir kiti – virš 3000 streikuojančius palaikančių žmonių. Mitingo metu kalbėjo ir viceministras R. Skaudžius, savo žodį tarė mokytojai, vildamiesi, kad šįkart jie bus išklausyti.
Viena iš moksleivių, keliavusių nuo Klaipėdos iki pat Vilniaus, prisimena mitingą:
„Tiesą pasakius, visiškai nesitikėjau, kad tiek daug žmonių prisijungs. Tai viršijo visus mano lūkesčius. Negalėjau patikėti savo akimis, kai atsisukusi pamatydavau tą minią. Taip pat jau žinojau, kad atvažiuos bendraklasiai prisidėti, per mitingą atlikti liaudies dainų. Buvau jų labai pasiilgusi ir laukiau. Kai visi, išlipę iš autobusiuko, atbėgo, pratrūkau. Ši diena vienareikšmiškai buvo pati įsimintiniausia. Tada prisijungė daugybė žmonių, daug kitų mokyklų. Kadangi buvau iš tų, kurie nuėjo visą kelią, priekyje nešiau vėliavą. Kai atsisukdavau pasižiūrėti, net nesimatydavo galo, ir tai nuolat stebindavo.”
Deja, reikalingi sprendimai nebuvo priimti, derybos nevyko konstruktyviai, todėl buvo nuspręsta streiką tęsti bangomis.
,,Pasiruošimas tarpiniam žinių patikrinimui ir brandos egzaminui Seime“
Lapkričio 22 d. prie Seimo vykęs mitingas ir jo metu organizuotas performansas ,,Mes prisiekiame“ 
ŠMSM nuolat deklaruojant, kad mokytojas už etatą gauna 1407 Eur, prie Seimo lapkričio 22 dieną buvo organizuotas mitingas šitam melui paneigti. Susirinkę mokytojai, rankose laikydami savo algalapius, viešai prisiekė, kad 1407 eurų iš tiesų negauna. Akcijos pabaigoje šių algalapių kopijos buvo oficialiai pristatytos į Seimo kanceliariją, taip įrodant, kad deklaruojamas užmokestis yra nesusijęs su švietimo darbuotojų realybe. Tai tapo svariu įrodymu, nes viešai daugiau šitie skaičiai nebeminėti.
,,Veto“
Gruodžio 5d. LR Seimo rytiniame posėdyje vyko balsavimas dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Tuomet būrys mokytojų, LŠDPS narių, susirinko į Seimo posėdį pareikšti savo pozicijos. Po to, kai buvo balsuota dėl mokytojams nepalankių sprendimų, jie, nepaisydami Seimo apsaugos nurodymų, iškėlė korteles su užrašu ,,Veto“. Taip buvo parodyta principinga pozicija. Vis dėlto aukščiausio lygio politikai mokytojų neišgirdo.
Neišgirdo ir Prezidentas – LŠDPS gruodžio 6 d. kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti kitų metų valstybės biudžetą. Dar tą pačią savaitę Prezidentas pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto projektą, neatsižvelgęs į mokytojų prašymus.
LŠDPS narė Aurelija Macijauskienė surinko, susistemino visą filmuotą ir fotografuotą medžiagą apie 2023 m. įvykius ir sukūrė dokumentinį filmą.
2023 metų streikas trumpai ir aiškiai:
Reikalavimai
Pasiekimai
Filmas apie streiką
Bado akcija Kalvarijos gimnazijoje
Kartais kovai gali pasiryžti ir teisybę įrodyti vienas žmogus. Rugpjūčio 25 dieną pradinių klasių mokytoja, Kalvarijos gimnazijos profesinės organizacijos (LŠDPS) pirmininkė Eglė Navickienė pradėjo bado akciją, kuri jau pirmosiomis valandomis sulaukė plataus atgarsio.
„Vykdau akciją dėl diskriminacijos darbe kaip LŠDPS Kalvarijos gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė. Vien dėl to, kad gyniau profesinės sąjungos narių interesus, diskriminacija pradėta taikyti ir prieš mane asmeniškai,“ – tuomet teigė E. Navickienė.
Ji įsikūrė savo mokyklos kieme, vis šaltėjančiais vakarais prisiglaudė palapinėje, pasiruošė ten praleisti tiek laiko, kiek reikės.
Antrąją akcijos dieną, rugpjūčio 26-ąją, prie mokytojos jungėsi kolegos iš įvairių Lietuvos vietų. Taip pat pasirodė ir LŠDPS pirmininko pavaduotojos, pasiryžusios padėti derėtis ir su direktoriumi, ir su savivaldybės atstovais.
Jau rugpjūčio 28 dieną buvo paskelbta, kad bado akcija nutraukiama – pasiektas kompromisinis susitarimas. Nors Eglei Navickienei reikėjo imtis drastiškų priemonių – net ir vienas balsas, šalia kurio stovi visa bendruomenė, gali būti išgirstas.
Planuotas streikas Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre
Spalio 15 dieną mokymo centre veikianti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirminė organizacija viešai pareiškė, kad įstaigoje jau ilgą laiką tvyro įtempta darbo atmosfera, o darbuotojai susiduria su psichologiniu spaudimu, neetišku direktorės Daivos Motiejūnaitės-Minkauskės elgesiu bei galimais Darbo kodekso pažeidimais. Ir nors buvo rašyta į pačias įvairiausias institucijas, padėtis nesikeitė. Tada buvo oficialiai pasitraukta iš derybų bei pranešta, kad ruošiamasi streikui.
Daugiau nei savaitę buvo viešai dalinamasi mokytojų video balsu: nusivylimu dėl administracijos nuolat keliamos įtampos, išplėsto administracijos aparato, neaiškių viešųjų pirkimų ir kitų besitęsiančių problemų.
ŠMSM viešai pakomentavo situaciją: auditas įstaigoje atliktas ir atrasta nemažai pažeidimų.
Spalio 24 dieną pranešta, kad direktorė pasitraukia iš pareigų. Darbuotojų balsas buvo išklausytas ir priimti tinkami sprendimai. Taip pat buvo inicijuotos kolektyvinės sutarties derybos su laikinai einančia direktoriaus pareigas Sigita Kutiene. Lapkričio 13 dieną pasirašyta kolektyvinė sutartis.
,,Sulaužyti pažadai“
Lapkričio 19 dieną prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykęs mitingas
Spalio mėn. pabaigoje viešai išplatintame pranešime ŠMSM paskelbė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. mokytojų užmokestis nebus keliamas. Mokytojai vėl buvo nuvilti. Lapkričio 5 d. LŠDPS taryboje nuspręsta, kad ši situacija mokytojų netenkina ir reikia imtis aktyvių veiksmų pozicijai išreikšti. Nors po to kelis kartus susitikta su ministre R.Popoviene ir jos komanda, padėtis nesikeitė.
Kiekvieną dieną iki mitingo LŠDPS puslapyje mokytojai dalinosi video, kur išreiškė savo nusivylimą ir ryžtą kovoti, pasiekti, kad būtų ne tik gerbiami, bet galėtų gyventi orų gyvenimą.
Lapkričio 19 dieną į mitingą susirinko LŠDPS nariai ir mokytojai iš visos Lietuvos. Prie ŠMSM sukurta ,,Pažadų siena“, sudaryta iš plakatų – neįvykdytų įsipareigojimų: 2024 metais darbo užmokestis sieks 130% VDU, visi atnaujinus programas bus aprūpinti vadovėliais ir mokomąja medžiaga, bus daugiau mokytojų padėjėjų, sumažintas mokinių skaičius klasėje ir kt. Mitingo pabaigoje ,,Sulaužyti pažadai” buvo įteikti ministrei ir jos komandai.
Dar tą pačią savaitę ŠMSM pranešė, kad papildomi pinigai biudžete atrasti ir mokytojų algos nuo sausio 1 dienos kils 8,47 proc. Taip aktyvūs LŠDPS veiksmai paveikė jau priimtus ir suderintus aukščiausio lygio politikų sprendimus. 