Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Teisininkas

Mes Feisbuke

2018-12-02 ŠMM
Sekmadienis, 02 Gruodis 2018 21:37

altFacebook vis klausia, ką aš galvoju. Vakar nebuvo laiko, atsakau šiandien. Labai sunki diena. Nieko naujo – eilinė sunki diena, apie kurios patyrimus galėčiau kalbėti ilgai (nebijokite, bus šiek tiek trumpiau). Pagal besiklostančias aplinkybes buvo galima tikėtis atokvėpio – jau penktadienį derybos nevyko, tai šeštadienis – logiškai tiesiog bendravimo, atneštų stalo žaidimų diena (oi, kiek būtume pasilinksminę žaisdami Dixit). Matote, rašau tariamąją nuosaką. Vadinasi, vėl neprognozuojamai viskas pasikeitė (ir kodėl nebestebina…).

Pirmasis stebuklas – ryte atvažiuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas T.Tomilinas. Tai su juo penktadienio vakare buvo tartasi dėl 30 miegoti pasiliekančių mokytojų ir bedros tvarkos siekiant suvaldyti situaciją prie ŠMM, kai buvo užrakintos durys. Susitarėme. O paskui mūsų liko 17 – kitų nebeįleido. Dar pasakė, kad ir keistis su kitais norint pailsėti nebeleis. Ką gi, nestebina. Spaudos atstovų irgi nebeįleidžia. (Šmėsteli juokinga mintis – gal ruošiasi mus utilizuoti?) Nežinau, ar dėl sukelto triukšmo (išnešti ir paslėpti minkštasuoliai, iš pradžių net tualetai užrakinti, paslėptas televizoriaus pultelis, išjungtas internetas), ar dėl to, kad sąžinė pabudo (nesu dar tokia naivi, bet visada reikia bent kelių versijų) buvo derinama TEN, kodėl tų susitarimų niekas nesilaikė. Iš pradžių leido įeti į pastatą kitoms mokytojoms, tada mus aplankyti atėjusiems žmonėms, o paskui ir minkštasuoliai grįžo. Atrodo, grįžo ramybė. Ir tada..
Antras stebuklas - apie pietus iš pradžių subėga visi reporteriai, tada pasirodo ministrė, ministro patarėjas A.Varanauskas, ministerijos kancleris T.Daukantas ir jau anksčiau minėtasis pirmininko pavaduotojas T.Tomilinas. ,,Kiek ponų, kokie gražūs‘‘ (užduotis dvyliktokams – nustatykite intertekstą, susiekite su šių dienų aktualijomis. Atraskite bendrų sąlyčio taškų ir skirtumų). Ir vėl nustebina ministrė - įėjusi su pyragu į salę paklausia, kaip MES MIEGOJOME. Jūs tikrai? Čia kas – patyčios, bandymas parodyti jėgos poziciją ar visiškas nesuvokimas, kas ir kaip vyksta. Padėsiu neturintiems supratimo – vietoj mūsų ŠMM salėje įsivaizduokite laidotuves ir visos kitos aplinkybės lieka tos pačios. Dabar aiškiau? Tada visi sėda ratu, blyksi forografų blykstės, žurnalistai įsitaiso savo įprastoje vietoje. Farsas pradedamas. Mums pranešama, kad jie atėjo pasikalbėti. Ką gi, pasikalbėti tai pasikalbėti. Pas mus šiomis dienomis su pyragais, sumuštiniais, sultimis, mišrainėmis, kava, arbata, saldainiais, picomis ateina daug žmonių. Aplanko, pasikalbame. Kodėl gi ne... Tik turbūt tai pirmoji žmonių grupė, kuri ir toliau kalba lozungais ir trafaretinėmis frazėmis. Kalba apie rūpestį, pagarbą mokytojams ir pastangas juos suprasti, kalba apie milijonus, skirtus tik darbo užmokesčio fondui, apie darbo grupes, kurios jau sudarytos ir toliau tobulina jau ir taip tobulą reformą. Neištveria kolegė, kuri beveik visose tose darbo grupėse dalyvavo – eilinį kartą imituojami susitarimai, švaistomos lėšos ir žmonių laikas. Surašomi vieni reikalavimai, visuomenei pristatomi kiti. Klausykite, gal ŠMM kompiuteriuose ar spausdintuvuose koks virusas įsiveisė, kuris realybę vis iškreipia? Mes nešvilpiame, nešaukiame, sėdime tylėdami, nors kraujas jau verda (man gal padeda ant marškinėlių ironiškai besišypsantis A.Škėma – jeigu kas nežinote, pasidomėkite, kokia jo frazė užrašyta. Rekomendacija naudojuosi mintyse). Atmosfera kaista. Aš esu, bandydama suprasti, kas vyksta pristatant projektą ir paskui reformą, atidžiai išstudijavusi kokias 20-30 val. įrašų su jų kalbomis. Frazės tos pačios, skaičiai tie patys, manipuliavimo priemonės tos pačios. Jeigu gyvenčiau normaliomis sąlygomis, darytųsi arba nuobodu, arba juokinga. Nei įvairovės, nei fantazijos. Negirdžiu nieko naujo – įrašą išjungiu. Dabar išjungti negaliu. Išeiti irgi. Esame įkaitai. Tokie truputį savo noru. Tikiuosi, neišsivystys Stokholmo sindromas (užduotis dvyliktokams – išsiaiškinti sąvokos reikšmę, kilmę, surasti pavyzdžių, susieti su šių dienų aktualijomis). Manau, yra du tokio apsilankymo tikslai – pristatyti visuomenei, kad dialogas vyksta ir dar kartą pažeminti mokytojus, sužaisti jų nuovargiu ir jausmais – o gal kuris neištvers ir tada viską nufilmavus bus galima parodyti, kokie jie visi nemandagūs, nekultūringi, neracionalūs ir neverti nei pagarbos, nei orių darbo sąlygų. Atmosfera įkaitinama iki, atrodo, jau salėje pradėjusios sproginėti įtampos. Kažkas neišlaiko. Žinoma, būtent ta vieta paskui ir ištransliuojama visuomenei. Visi pasišalina pasitarti.
Ministrė reporteriams pasako, kad jokių minkštasuolių ŠMM niekada nebuvo. Sunkiomis akimirkomis mane gelbsti tai, kad mėgstu juodąjį humorą. 
Gal pagaliau galėsime pailsėti, aptarti, kas įvyko, galų gale pavalgyti. 
Trečiasis stebuklas – pasirodo tie patys ,,gražūs ponai‘‘ ir dar prie jų prisijungia E.Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas. Vaizdas didingas... Prieš akis nuplaukia nesuvalgytas sumuštinis ir puodelis kavos. Esame priversti vėl sėstis prie stalo. Nes kitaip būtume apkaltinti nemandagumu ir nenoru kalbėtis. Rodoma – kieno galia, to ir valia. Atroji farso dalis. Vėl lozungai, aukštos frazės, demagogija. Pasirodo, ši reforma buvo laisvė, o mes laisvei dar nepasiruošę (E.Jovaišos minties perfrazavimas, nes garso neįrašinėjau, tiksliai pacituoti dabar negaliu. Kalbėjo apie tai, kodėl šita reforma KAI KURIOSE MOKYKLOSE sukėlė problemų). Taip, kažkas laisvei dar tikrai nepasiruošęs. Ir niekada, panašu, nebus. Kas – spręskite patys. Tada T.Tomilinas tęsia jau prieš tris savaites nesakysiu kieno ištransliuotą mintį, kad elgiamės negerai, yra mažiau uždirbančių - jei mes reikalaujame pakelti algas, pirmadienį reikėtų sukviesti VISAS LIETUVOS VISUOMENINIO SEKTORIAUS PROFESINES SĄJUNGAS ir paklausti, ar jie sutinka, kad jų pinigai būtų atiduoti mokytojams. Jeigu sutinka, tada jie gali svarstyti toliau mūsų streiko reikalavimus. Jūs tikrai, jūs nejuokaujate, čia ne košmariškas sapnas, o toks primityvus (beveik buitinis) psichologinis smurtas? Normaliomis sąlygomis arba perjungčiau kanalą, arba kvatočiausi iki ašarų. Bet čia kitaip, čia reikia sėdėti (A.Škėma ir toliau nuo marškinėlių ironiškai šypsosi, bet jo patarimas jau nepadeda. Skeveldros lekia į šalis ir skaudžiai sužeidžia mokytojas. Kai kurios tiesiog pravirksta. Koliažas įį vientisą paveikslą niekaip nesusidėlioja. Tegyvuoja šinšilos). (Užduotis dvyliktokams – nustatykite intertekstą, susiekite su šių dienų aktualijomis. Atraskite bendrų sąlyčio taškų ir skirtumų). Pasirodo universirteto dėstytojai, VU profesorė edukologė V.Targamadzė. Iš karto supratusi, kas vyksta, sėda prie stalo. Bando gelbėti situaciją. Toliau pasakoti beprasmiška, kaip ir imituoti, kad kažkas nori susitarti. Bet kai ką supratau ir siūlau kelias konkrečias idėjas:
1. Vakar, kai antrai ,,pokalbio‘‘ daliai pasisiūlė moderuoti ministro patarėjas A.Varanauskas, galų gale išsigryninau mintį (vėliau ji, bendraujant su kitais, apie tai jau mąsčiusiais, tik pasitvirtino) – moderuotojo vaidmuo gali būti ir lemtingas. Jis valdo arba tyčia nevaldo situacijos, jis gali nuraminti arba išprovokupoti, leisti nukrypti nuo temos arba griežtai reglamentuoti, jis gali pagarbiai leisti tuščiažodžiauti vienai pusei ir neleisti kalbėti kitai. Derybose pirmą dieną moderavo ŠMM kancleris T.Daukantas. Ar tai normalu, ar tai teisėta? Ar tokiai krizei prasinėjus ir siekiant greitų, bet racionalių ir objektyvių derybų, galimas sąžiningas kelias, kai moderatorius ŠMM kancleris? Čia jau norėtųsi profesionalų patarimo ir pagalbos. Nes čios vyriausybės ,,profesionalai’’ šiomis dienomis demonstruoja aukščiausio lygio profesionalumą. Kokioje srityje – nesakysiu.
2. Kitas patebėjimas – apie pinigus. Matau dvi labai aiškias galimybes, kaip galima skirti tas sumas (jos valstybės mastu atrodo pakankamai juokingos, nereikia iš milijono pūsti burbulo). 
2.1. Finansų ministras V.Šapoka, pristatydamas kitų metų biudžeto projektą, net kelis kartus įvairiose žiniasklaidos priemonėse viešai akcentavo, kad biudžetas planuojamas perteklinis ir tai tik rodo, kad dirbama kokybiškai ir kryptingai. Štai ir pinigai – valstybės biudžetas planuojamas perteklinis. Sprendimas rastas. Tai kodėl tada sakoma, kad pinigų reikalavimams įvykdyti nėra. Čia kažkuri pusė meluoja. Arba finansų ministras, arba tie, kurie dabar negali/nenori suvaldyti krizės. KAŽKAS TIKRAI MELUOJA. 
2.2. Jeigu paaiškėja, kad tokios sumos nėra, galima juk stabdyti etatinio darbo užmokesčio modelio įvedimą. Jei jau žmonės per kelias savaites paruošė dokumentus jo įvedimui, tai grįžti prie senojo užteks kelių dienų. Reikia tik politinės valios. Juk modelyje tiek trūkumų, kad netrūkumų kol kas beveik nėra. Tai galima palikti įvairių pilotinių mokyklų (tarkim, kurios džiaugiasi šita sistema), analizuoti neskubant jų patirtį, skirtumus nuo kitų, rinkti neskubant įvairias ekspertų grupes ir tartis, tobulinti dar kokius metus-dvejus. O tuos antrojo etapo milijonus ir skirti darbo užmokesčiui – pakelti koeficientą. 
Prasideda nauja diena. Buvo ir daug nuostabių dalykų – ypatingas bendrystės jausmas per mitingą ir prie ŠMM, kai visi kartu susikibę giedojome himną ir dainavome liaudies dainas. Buvo nuostabių nepažįstamų žmonių jautrumas, kai jau penktadienio naktį mums iš visos Lietuvos vežamas maistas, knygos, stalo žaidimai… Buvo be galo daug palaikymo žinučių iš pažįstamų ir nepažįstamų, buvo vilniečiai, kurie siūlė nusiprausti, pavalgyti, pamiegoti (pasinaudojau šia proga, ačiū už puikias atokvėpio valandas ir pokalbius). Buvo ir dar bus visko. Kol kas vienas klausimas – kuo dar mane nustebinsi, ŠMM (ir ne tik). Laukia nauja diena.

 

Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

 

Artimiausi renginiai

Gruodis 2018
P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6
Nėra renginių