L. Bručkienė: ŠMSM ministras atsistatydino, tačiau mes (mokytojai, mokiniai, tėvai) negalime pasitraukti

Ši savaitė švietimo ekspertų įvardinta kaip švietimo krizės savaitė. Po patirto tarpinių patikrinimų fiasko iš pareigų atsistatydinus ŠMSM ministrui Gintautui Jakštui žiniasklaidoje prabilta apie švietimo sistemos griuvimą, apie tai, jog situacija švietime tampa nebevaldoma, kad yra paleista labai daug reformų vienu metu ir nematoma visuma, o reformos Lietuvoje kuriamos neregėtai primityviai. Nors švietimo bendruomenė (mokytojai, dalykų asociacijų vadovai, mokyklų vadovai, LŠDPS profesinė sąjunga, kiti švietimo ekspertai, mokiniai) ne kartą įspėjo, kad bus taip, kokia ir yra dabar susidariusi situacija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į įspėjimus nereagavo. Kyla klausimas, kas toliau laukia švietimo sistemos ir kaip toliau bus įgyvendinamos numatytos reformos.

Apie tai, kad po ministerijos vadovybės subyrėjimo situacija iš esmės tampa nebevaldoma, pasisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas (daugiau čia )

LŠDPS pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, šią savaitę duodama interviu Žinių radijo laidoje ,,Dienos klausimas“, taip pat išsakė savo pastebėjimus apie ŠMSM ministro G. Jakšto atsistatydinimą ir kaip tai paveiks švietimo sistemą, atsiradusią sumaištį dėl tarpinių patikrinimų, taip pat ar tokie tarpiniai patikrinimai reikalingi ir kokie galimi sprendimo būdai.

Nuotr. A. Navickas ir L.Bručkienė

Ar nepavėluotas sprendimas buvo atsistatydinti ministrui?

Žinių radijo laidoje ,,Dienos klausimas“ paklausta, ar nepavėluotas sprendimas buvo atsistatydinti ministrui, Lilija Bručkienė atsakė, kad pavėluotas sprendimas yra pripažinti klaidas ir bandymas jų netaisyti, o prisiimti tiesiog atsakomybę ir pasitraukti: ,,Jeigu prieš pusmetį, prieš metus būtų įsiklausęs į švietimo bendruomenę, kuri sakė, kad yra pokyčiams nepasiruošta ir kad didelė tikimybė, kad taip ir atsitiks, tai manome, kad būtų užkirstas kelias šitai situacijai, kurioje dabar mes visi esame įstumti. Tik mes pasitraukti ir atsistatydinti negalime.“

Jos nuomone, ministro ir viceministro atsistatydinimas įneš gerokai daugiau sumaišties. Jau tos sumaišties ir chaoso ir taip užtenka.

,,Tiek vienuoliktokai, tiek jų tėveliai, tiek mokytojai, kurie buvo prievarta įstumti į šitą situaciją, jie tai neturi galimybės atsistatydinti, pasitraukti ir pailsėti nuo to, kas įvyko“

,,Aš suprantu, kai reikia prisiimti politinę atsakomybę. Gal ir yra prasminga, kai žmonės prisiima, tačiau švietimo bendruomenė paliekama be galimybės atsistatydinti ir turės būti visame tame chaose ir kažkaip išgyventi. Tiek vienuoliktokai, tiek jų tėveliai, tiek mokytojai, kurie buvo prievarta įstumti į šitą situaciją, jie tai neturi galimybės atsistatydinti, pasitraukti ir pailsėti nuo to, kas įvyko“, – sako L. Bručkienė.

Kas negerai su tais tarpiniais? Iš principo reforma reikalinga ar ne?

Mokytojos nuomone, reforma tokia, kad ,,išskaidytų valstybinį egzaminą į kelias dalis ir nebūtų tos vienintelės ir nepakartojamos galimybės laikyti, kad būtų per kelis kartus galima, jinai kaip ir gera, nes iš tikrųjų padididina sėkmės tikimybę.“

,,Tačiau tai, kaip buvo tai padaryta ir kaip buvo nepasiruošta visiems tiems procesams, tai yra labai blogas dalykas. Pradedant tuo, kad jau atnaujintos programos buvo neparuoštos ir įdiegtos. Tada mes, mokytojai, neturėjome jokios metodinės medžiagos, jokios teorinės medžiagos nebuvo pristatyta, vėlgi labai ilgai neturėjome pavyzdinių užduočių, kaip tuos vaikus ruošti, galų gale kovo mėnesį visiškai buvo susitrikdęs vienuoliktokų mokymasis. Dėl kilusio chaoso vaikai patyrė gerokai daugiau įtampų negu būtų buvę tų įtampų, jeigu tie patikrinimai būtų buvę birželio mėnesį kaip valstybiniai egzaminai būna, kad vaikai būtų galėję pasiruošti, susikaupti, pailsėti po tarpinio patikrinimo, Žodžiu, čia visas kompleksas neapgalvotų poelgių, kurie lėmė tą situacija, kuri įvyko dabar“, – kalbėjo L. Bručkienė.

Mokytoja sutiko, kad yra tokia tendencija, jog mūsų egzaminų ir patikrų tikslas yra labiau gniuždyti vaiką, parodyti, kad kažko jis nemoka, sukirsti .

,,Man kartais atrodo, nu kaip tai netyčia taip įvyksta. Iš tiesų, visi žinių patikrinimai turi tikrinti, ką vaikas išmoko. Mes, mokytojai praktikai, labai dažnai akcentuojame išimtis, o ne ugdymo dėsningumus ugdymo procese, nes žinome, kad kažkodėl užduočių sudarytojai dažniau ieškos, ko tas vaikas yra neišmokęs.

,,<…>vienu metu buvo atnaujintos programos diegiamos be tinkamo pasiruošimo ir iškart atnaujinus programas buvo tarpiniai įvesti. Tai dviguba reforma ir dvigubas nepasiruošimas.“

Tokia tendencija tokia yra. Nežinau kodėl. Gal todėl, kad norima išgraduoti tuos vaikus, bet iš kitos pusės, tada labai daug įtampų sukelia jeigu patikrintų tų vaikų žinias, ką jie išmokę, to kaip ir užtektų.

<…> Per tarpinius patikrinimus buvo pateikiama dalis klausimų, kurių vaikai dar nesimokė. Tai sunkiai suvokiama, kadangi tarpiniai patikrinimai vyko jau kovo mėnesį, tuo tarpu visi mokytojai dirbo individualiu tempu ir pavyzdinės užduotis skyrėsi nuo to, kas buvo duota. Mokytojai net patys nežinojo: jie buvo įmesti į tokią duobę – informacijos vakuumą , kuriame patys turėjo kažkaip išplaukti. Arba jiems pasisekė arba ne. Nebuvo, kad mums paaiškintų, ko mes turime išmokyti, ir mes vaikams paaiškintumėme, ko jiems reikia.

Labai dažnai per tarpinius sulaukėme netikėtumų, dažniausiai nemalonių. Tai yra todėl, kadangi vienu metu buvo atnaujintos programos diegiamos be tinkamo pasiruošimo ir iškart atnaujinus programas buvo tarpiniai įvesti. Tai dviguba reforma ir dvigubas nepasiruošimas“, – savo nuomonę išsakė L. Bručkienė.

Atšaukti tarpinius patikrinimus ar ne?

L. Bručkienės nuomone, dabar sudėtinga atsakyti, ar reikia atšaukti tarpinius patikrinimus, ar ne: ,,Reikėtų žiūrėti ir sėdėti, skaičiuotis rizikas. Situacija tokia, kad tikrai nebus visi patenkinti. Manau, tikrai bus įsiskaudinusių, žinodama, kaip kai kurie vaikai išgyveno, kiek streso patyrė. Ir ten , kur jie patyrė sėkmių, jie dar bus labiau nusivylę, jeigu dabar atšauks. Jeigu neatšauks, bus nusivylę tie, kurie patyrė daug nesėkmių. Žodžiu, mes įvesti į tokią situaciją, kur tikrai visiems nebus gerai. Dabar reikėtų sėsti strategams ir ieškoti kažkokio kompromisinio varianto, kur būtų kuo daugiau nusivylusių.“

,,Tiesiog išgirsti, neimituoti įsiklausymo, o iš tikrųjų įsiklausyti ir spręsti problemas.”

L. Bručkienė Švietimo ministerijai patartų ne tik kalbėtis, bet ir įsiklausyti į dalykinių asociacijų, mokytojų praktikų patarimus: ,,Apie tai, kad bus blogai, aš pati asmeniškai ne vieną kartą kalbėjau, perspėjau, kad didžiulė rizika, kad taip bus. Ir dalykinės asociacijos tikrai ne visos pritarė tarpiniams patikrinimas, kaip ministras net spaudos konferencijoje šnekėjo. Aš pati atstovavau lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijai, ir mes tuo metu tikrai nepritarėme. Tai šitoje vietoje tiesiog įsiklausyti į mokytojų praktikų įžvalgas, kas tarpiniuose buvo gerai, ką galima palikti ateityje, kas buvo visiškai keistina. Tiesiog išgirsti, neimituoti įsiklausymo, o iš tikrųjų įsiklausyti ir spręsti problemas.

Paklausta, ar ji yra optimistė, mokytoja atsakė, jog jeigu būtų visiška pesimistė, turbūt išeitų iš švietimo sistemos: ,,Reikia kažkaip rasti optimizmo ir palaikyti tuos vaikus. Jie patyrė tokį stresą savo suaugusių gyvenimo pačioje pradžioje, kad mes, mokytojai, niekur negalime dingti – mes turime būti šalia savo mokinių.“

Daugiau straipsnių ir laidų įrašų šia tema:

Taip pat skaitykite

LŠDPS tarybos posėdyje aptarta 2023 m. LŠDPS veikla ir dabartinė situacija švietimo sistemoje

Su Kovo 11-ąja!