Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga

Teisininkas

Mes Feisbuke

A. Navickas: pasipriešinti neteisybei yra mūsų pareiga
Pirmadienis, 15 Spalis 2018 07:16

altAgonija. Kito žodžio nerandu paskutinėmis dienomis stebėdamas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) klerkų desperatiškus bandymus važinėjant po mokyklas išgąsdinti ir įbauginti mokytojus, nepritariančius etatiniam darbo apmokėjimui. Net ministerijos tinklalapis tampa panašus į apsirūkiusių kiemo paauglių priebėgą, kur bandoma spjaudytis, keiktis ir ieškoti kaltų dėl savo padarytų klaidų. Nors krachą švietime nulėmė ne vien naujosios mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, bet pastarąją reformą laikyčiau išties paskutiniu lašu perpildytoje mokytojų kantrybės stiklinėje.

Taip, mes iš pat pradžių pastebėjome įvedamo etatinio darbo apmokėjimo modelio ydingumą ir nuosekliai jį kritikavome. Bet teigti, kad nedalyvavome jį rengiant – didelis melas. Mūsų atstovai nuolat ėjo į begalybę darbo grupės posėdžių, nešėsi daugybę pasiūlymų, kol pamatė, jog mūsų argumentai tiesiog ignoruojami, o modelio „kūrimas“ tėra imitacija. Bendro sutarimo net ir nesistengta ieškoti nė vienu klausimu, sprendimai buvo priimami balsavimu, o jo rezultatai – aiškūs, kai dauguma modelio „kūrėjų“ sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, būrys ministerijai artimų „socialinių partnerių“ ir tik du darbuotojų atstovai, iš kurių vienas iki šiol dar negali apsispręsti, kam jis atstovauja.

Netylėjome: kreipėmės į Premjerą Skvernelį, kuris pasiuntė mus pasiaiškinti, nes esą visiems kitiems viskas aišku. Prašėmės į Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją, iš kurios nesulaukėme jokio atsakymo, vaikščiojom į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžius, kur buvome palydimi kandžiomis replikomis, susitikinėjome su kitų frakcijų atstovais, iš kurių dauguma taip ir nesuprato ar nenorėjo suprasti, kas blogai. Surengėme ir įspėjamąjį streiką, nors valdžia mums į akis juokėsi meluodama apie milijonus eurų, kurie atseit skiriami algoms, o kvaili mokytojai neva patys nesupranta, dėl ko kelia bangas.

Įvedinėjamas modelis iš esmės yra pernelyg komplikuotas, neturintis aiškios metodikos ir skatinantis korupciją. Juk iki šiol visose mokyklose 2017–2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį verčiant metinėmis valandomis telefonu konsultuojantys ŠMM atstovai buvusį savaitinį krūvį liepia dauginti iš 36, o ne iš 42 savaičių. Yra minusuojamos mokinių atostogų savaitės, o tai nėra teisinga, nes ir per mokinių atostogas mokytojai pagal įstatymus turi gauti įprastą atlyginimą. Tokiu būdu visi 35 tūkstančiai Lietuvos mokytojų buvo „apskaičiuoti“, ir dabar, nepriklausant nuo to, ar jie yra ar nėra atnaujinę darbo sutartis, turi teisinį pagrindą kreiptis į darbo ginčų komisijas ir prisiteisti nepriemoką su delspinigiais.

Absoliučiai jokio aiškumo nebuvo ir su papildomu finansavimu. Rugpjūtį mokytojai buvo verčiami pasirašyti vos ne ant tuščio lapo (ar tik ne ŠMM samdytų studentų iš „Teisės klinikos“ šedevras); rugsėjo 6 d. mokyklos gavo finansinius duomenis, kiek bus joms skirta pinigų; rugsėjo 11 d. duomenys tikslinti; spalio 1 d. išgirstame apie ministerijos „dovaną“ - papildomų 10 mln. eurų, kuriuos savivaldybės perskirstys dar neaišku nei kaip, nei kada.

Už analogišką etatą  skirtingose mokyklose mokama skirtingai tai aiškinant kažkokiu mistiniu „unikalumu“. Aš nežinau, gal ir tikrai ruoštis pamokoms, dalyvauti posėdžiuose ar budėti per pertraukas galima kažkaip unikaliai? Tiesa, atsiranda mokyklose mokytojų, kuriems atlyginimai paauga ir keliais šimtais eurų, bet jeigu vienam pedagogui vadovas įvairiose kišenėse randa tiek pinigų, ar nenukenčia tuomet kiti? O gal tai tiesiog magiškas triukas, kaip pinigus dėliojant iš kišenės į kišenę įsidėti į savąją?

Vis dar girdžiu kalbų, kad reikia kažko palaukti, neskubėti atšaukti ar neskubėti taisyti susidariusios padėties. Bet ar kas skaičiavo šio delsimo, buvimo šioje aklavietėje kaštus valstybei? Ar užteks tų žadamų 93 mln. vien delspinigiams sumokėti?

Šiandien kai kas stebisi, iš kur mes tada žinojome, jog atsitiks taip, kad bus supriešinti mokytojai, o atlyginimai nekils arba jei ir kils, tai darbo krūviai išaugs neproporcingai algų didėjimui. Deja, mūsų argumentų tada niekas nesiklausė, o ir dabar, kai reformos fiasko akivaizdus, ŠMM nepripažįsta klaidų. Maža to, net nenori prisiimti atsakomybės už pasekmes – dabar jau girdime, jog dėl sukelto chaoso neva kalti nekompetentingi vadovai, politizuotos savivaldybės ir susitarti negebantys mokytojai. Pastarieji, beje, per naktį turėjo tapti kompetentingais specialistais, ekonomistais ir derybininkais, nes profesinių sąjungų juk daugumoje mokyklų net nebuvo.

Ir tai ne vienintelė švietimo politiką formuojančios institucijos klaida.  Vien tik per kelias dienas paaiškėjo, jog ministerija tyliai ir greitai už beveik 8 mln. eurų norėjo „užsipirkti“ ugdymo programų, o Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, jog ministrės patvirtinta pedagogų  skaičiaus optimizavimo tvarka diskriminuoja vyresnius pedagogus.

Deja, bet situacijos įkaitais tapo šiandieniniai vaikai, ir man jų nuoširdžiai gaila. JAV prezidentas Tomas Džefersonas yra pasakęs: kai neteisybė tampa įstatymu – pasipriešinimas yra pareiga. Todėl šį kartą visa švietimo bendruomenė drauge privalome organizuotis, nes tik visuotinis streikas – vienintelis, civilizuotų visuomenių pripažintas teisėtas būdas sustabdyti šią neteisybę.

 

Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas

 

I. Juodytės (BFL) nuotrauka

 

Artimiausi renginiai

Lapkritis 2018
P A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2
Nėra renginių