Dar prieš penkerius metus valstybės vadovų paskelbtos iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ viena iš trijų idėjų – mokytojo profesija iki 2025 metų turi tapti prestižinė – lieka tik lozungu: ir dideliuose miestuose, ir regionuose vyksta kova dėl mokytojų, kurių kritiškai trūksta. Rugsėjį vien Vilniuje šis skaičius bus itin didelis – prognozuojama, kad trūks apie 1000 mokytojų ir mokytojų padėjėjų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) teigia, jog mokytojų trūkumo priežastys – už mažą atlyginimą pedagogo darbe laukiantis didelis krūvis, jau nekalbant apie daugybę pertvarkų ir reformų, kurioms nepasirengta.
Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi, kad 2024 metais vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc. Toks tikslas yra užfiksuotas ir politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, šiandien mokytojų vidutinis atlyginimas sudaro 118,5 procentų nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas (LŠDPS) Andrius Navickas LNK Žinioms teigė, kad valdžia nuo pažadų mokytojams tik tolsta. Algos nors ir kyla, jas suvalgo infliacija (pakilo 13, infliacija 18,5 proc).
LŠDPS pirmininkas A. Navickas
Šiemet Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) atnaujino Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties, pasirašytos pernai kovo mėnesį, derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Profsąjunga prašo per rudenį ir kitų metų sausį atlyginimus pakelti 50 procentų. ,,Savo lėšomis pasamdėme ekonomistus. Jie paskaičiavo, įvertino infliaciją. Ir jeigu keltumėme 20 ir 30 procentų, tai mes pasiektumėme vidutinį darbo užmokestį 130 procentų, ką visi ir deklaravom, kad to siekiam“, – sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė BNS patvirtino, kad jų pasiūlyti procentai būtent ir užtikrintų minėto įsipareigojimo įgyvendinimą. Pasak jos, remdamiesi ekonominėmis prognozėmis skaičiavimus atliko profsąjungos samdyti ekonomistai. „Kad būtų pasiektas 130 proc. VDU, mokytojų atlyginimus reikia kelti taip: ne mažiau kaip 20 proc. rudenį ir 30 proc. sausį“, – teigė E. Leiputė-Stundžienė.
LŠDPS pirmininko pavaduotoja E. Leiputė-Stundžienė
Derybose dėl Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties atnaujinimo iškelti ir kiti klausimai. Vienas iš jų – nuosekliai mažinti klasių dydžius.
Nepavykus susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.
Birželio 14 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigiama, jog ,,ŠMSM atstovai ragino tęsti derybas ir tartis dėl realias valstybės galimybes atitinkančių sprendimų, tačiau LŠDPS kompromisams buvo nenusiteikusi“.
LŠDPS pirmininko A. Navicko teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija manipuliuoja faktais – vienokie skaičiai ir siūlymai buvo tiek dėl algų didinimo, tiek dėk klasių dydžių mažinimo, kai vyko darbinis procesas derybų metu, visai kita, kai supažindinama visuomenė pateikus pranešimą spaudai. Pateikiama taip, tarsi profsąjunga užkirstų kelią mokytojams naudingiems pokyčiams.
,,Visgi ginčas kyla visai ne dėl pinigų. Apmaudžiausia šioje situacijoje dėl tokių santykių. Lyg ir deklaruojame, kad esame tauta, lyg ir broliai ir sesės, netgi karo nesantaikos akivaizdoje. Iš ministerijos sulaukti tokio akibrokšto, manipuliavimo buvo šokas.
Iš mūsų pusės derybose buvo pateikti aiškūs paskaičiavimai, paremti ekonomistų skaičiavimais, kiek reikia didinti mokytojų atlyginimus, kad pasiektumėme norimo 130 VDU, kurį deklaravo ir politinės partijos. Ministerija tų paskaičiavimų derybų metu neneigė, jokių savo paskaičiavimų nepateikė.
Pranešime spaudai ,,iš lubų“ teikia kažkokius skaičius, manipuliuoja niekuo neparemtais statistiniais duomenimis. O juk dabartiniu meru vykstant tokiai infliacijai atlyginimas netgi nuolat mažėja. Tą kalba mokytojai, tą jaučia visi. Mes to padidėjimo siekiame ir pateikėme visus paskaičiavimus tam siekiui įgyvendinti .
Jei šalis norėjo konstruktyviai derėtis, jie galėjo ginčytis, pateikti savo paskaičiavimus derybų metu, pasisamdyti ekspertus, kalbėtis su mokytojais. <…>
Tikėjomės, kad pasikeitus valdžiai, pasikeis ir bendravimo kultūra.
Toks ministerijos atstovų derybose elgesys rodo tiesiog nenorą susitarti, nenorą ieškoti kompromisų. O dabartiniu metu matome, jog ŠMSM pranešimai spaudai – propagandiniai griebimaisi, karo ir purvo pilimai, norint pažeminti galbūt oponentus, būdas”, – Žinių radijo laidoje ,,Dienos klausimas” kalbėjo A. Navickas. (Taip pat apie tai daugiau galite skaityti LŠDPS pirmininko pavaduotojos L. Bručkienės straipsnyje ,,Švietimo sistemos drakonas ir jo įgūdžiai, atkeliavę iš 20 a. vidurio”)
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) įsitikinusi, kad valstybė turėtų rodyti realų, o deklaratyvų rūpestį švietimu. „Nežinau, ar buvo kada nors švietimo sistemoje situacija, kai nuo rugsėjo mokyklas palieka ne po vieną mokytoją, o dešimtimis. Norint pritraukti naujų mokytojų, turbūt reikia ką nors daryti, ne tik deklaratyviai kalbėti, kad mokytojas – prestižinė profesija, o švietimas – prioritetas“, – sakė BNS profsąjungos pirmininko pavaduotoja E. Leiputė-Stundžienė.
Apie tai Seime skaitydamas metinį pranešimą pabrėžia ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrus Gintautas Jakštas sako mėginsiantis įvykdyti ministrės Jurgitos Šiugždinienės duotą įsipareigojimą, kad 2024 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau jo nuomone, tai – sunkiai pasiekiamas tikslas (Daugiau apie tai – čia).
Pasirašius nesutarimų protokolą, inicijuota kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimas. ,,Sudaryta komisija, kuri bandys tą ginčą išspręsti taikiai. Nepavykus bus siūloma mokytojams imtis kraštutinių priemonių – streiko“, – LNK žinioms sakė LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Kaip Žinių radijui sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis, mokytojai jau nebepasitiki šia politine valdžia: ,,Mes netikime šia politine valdžia, šia ministerija. Tiek žadėjo ir tos galimybės buvo. Deja, neįsiklausė į mūsų raštus ir raginimus. Todėl sunku tikėtis konstruktyvaus dialogo. Gali būti, kad diskusija jau ir nebeįmanoma.“
