Birželio 5 d. (trečiadienį) įvyko trečiasis derybinis profsąjungos ir ministerijos susitikimas. Posėdyje dalyvavo ir ikimokylinių įstaigų profsąjungų atstovai. LŠDPS derybininkams talkino ekonomistas, profesorius Romas Lazutka.
Mokytojų valandinio atlygio kėlimas
Tai klausimas, kurį profesinė sąjunga nuo pat pradžių pozicionavo visuose reikalavimuose, o delsimas nepriimant sprendimo mokytojo profesiją daro nekonkurencingą ir nepatrauklią. Kadangi po streikų su naujai paskirtu ministru A.Monkevičiumi buvo sutarta siekti, jog mokytojų atlyginimas turi sudaryti 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, derybininkai ieškojo sprendimų, kaip įgyvendinti šį sutarimą.
Abi šalys pripažįsta, kad toks yra bendras siekis ir nuolat didėjantis vidutinis darbo užmokestis verčia ieškoti greitesnio sutarimo.
Švietimo ministerijos atstovų teigimu, biudžeto ištekliai riboti, todėl reikia bandyti prioretizuoti tam tikras grupes, kurioms atlyginimų didinimą atlikti sparčiau. Švietimo sektoriuje priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojų padėtis gerokai atitrūkusi nuo bendrų atlyginimų švietimo sistemoje.
R. Lazutkos nuomone, algų pakėlimui lyginant su vidurkiu reikia, kad tų sričių darbuotojų algos lenktų vidurkį, todėl būtina surišti pakėlimą su bendru vidutinio atlyginimo šalyje augimu ir tai atspindėti dokumentuose. „Kitaip nebus pasivyta. Tai sunkus planavimas ir algų augimo prognozė yra blogesnė, bet tokia išlyga būtina,“– teigė žinomas ekonomistas. Profesoriaus nuomone, pagrindinis oponentas derybose yra finansų ministerija.“Išlaidų ministrai galėtų ir nebalsuoti už biudžeto projektus, kurie nenumato didesnio išlaidų augimo“, – tvirtino profesorius.
„Mano noras yra pastiprinti Švietimo ministro poziciją derybose dėl biudžeto, juolab neneigiama, jog švietimo darbuotojų algos nėra didelės lyginant su kitais sektoriais. Yra disproporcijos ir jas atstatant reikia spartesnio atlyginimų augimo. Šiaip kasmetinis augimas10 proc. atrodytų įspūdingai “, – teigė R. Lazutka.
Profsąjunga dar kartą pabrėžė poziciją, jog didinimas privalo būti kuo ankstesnis. Tai įtvirtinta streiko reikalavimuose kelti nuo 2018- ųjų metų, todėl būtų suprantama, kad ir Švietimo ministerija pateiktų tokią formuluotę valstybės finansams, o didinant būtina atsižvelgti į vidutinio atlyginimo augimą šalies mąstu, kaip didinimo atspirties tašku.
„Mūsų kompromisinis siūlymas būtų jau nuo sausio mėnesio kasmet didinti darbo užmokesčio koeficientus visiems pedagoginiams darbuotojams, mokslininkams ir dėstytojams 10 proc., o ikimokyklinukams – 15 proc., nes jų mažesnės algos,“ kol pasieksime sutartą santykinę proporciją šalies vidutinio atlyginimo atžvilgiu – teigė A. Navickas, pridurdamas, jog „kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos toks didinimas mus tenkintų“.
Švietimo instituciją atstovaujantys atstovai pripažino, kad kreiptasi su siūlymais į Finansų ministeriją dėl tokio didinimo būdo.
Vykstant tolesnei diskusijai apie atlyginimo didinimo, R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje manoma, jog mokytojų yra per daug, tačiau nesusimąstoma, kokius darbus mokytojai dirba. Profesorius pastebėjo, kad Lietuvoje nėra mokytojo padėjėjų, kaip kitose šalyse, todėl mokytojai atlieka švietimo pagalbos specialisto funkcijas, tokiu būdu atremiant finansų ministerijos argumentą, esą mokytojų ir taip yra perdaug, o, ieškant finansavimo streikavusių reikalavimams tenkinti, reikia remtis EBPO rekomendacijomis ir plėsti mokesčių sistemą, siekiant didesnio perskirstymo.
Abibendrinami diskusiją ministerijos atstovai paprašė galimybės pasitarti iki kito posėdžio dėl LŠDPS pateikto siūlymo. Kitą kartą susitarta susitikti birželio 13d.
LŠDPS informacija
