Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje jau antrus metus tęsiasi situacija, kuri, LŠDPS vertinimu, panaši į sistemingą spaudimą mokytojai Giedrei Rimšaitei.
Konservatorijoje apie 17 metų dirbanti mokytoja teigia, kad problemos prasidėjo pasikeitus įstaigos vadovybei. G. Rimšaitė – mylima ir turi autoritetą tiek tarp mokinių, tiek tarp kolegų. Būtent kolegos ją išrinko metodinės grupės pirmininke, pasitikėdami jos kompetencija ir lyderyste. Tačiau netrukus po naujosios direktorės atėjimo į pareigas tarp mokytojos ir administracijos kilo įtampa, o G. Rimšaitei pradėtas daryti vis didesnis spaudimas.
„Nežinau, kodėl tiksliai toks nuolatinis spaudimas atsirado. Galbūt todėl, kad esu reikli, keliu klausimus ir abejoju nepagrįstais sprendimais“, – teigia G. Rimšaitė.
Netrukus pradėjo dažnėti reikalavimai teikti pasiaiškinimus, nuobaudos, taip pat buvo inicijuotas jos, kaip metodininkės, veiklos vertinimas.
Situacija dar labiau paaštrėjo – buvo bandoma su mokytoja „susitvarkyti“ profesinei sąjungai jau pažįstamu būdu: direktorė sudarė komisiją, kuri nustatė, kad mokytoja neva psichologiškai smurtauja.
Direktorė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl G. Rimšaitės atleidimo pagal Darbo kodekso 58 straipsnį, tačiau Valstybinė darbo inspekcija nematė tam pagrindo ir sutikimo atleisti mokytoją nedavė.
Tuo pat metu G. Rimšaitė administracijos sprendimu buvo atšaukta iš metodinės grupės pirmininkės pareigų, nors tam nepritarė kolegos. Buvo pakeisti ir konservatorijos įstatai – nustatyta, kad metodinės grupės pirmininkas nebe renkamas, o skiriamas administracijos. LŠDPS vertinimu, tokie sprendimai rodo vis labiau į autokratinį valdymą krypstantį įstaigos vadovavimo stilių.
Mokytoja, dirbanti nepilnu etatu, ne kartą kreipėsi ir dėl didesnio kontaktinių valandų skaičiaus, tačiau jos prašymai buvo atmesti.
Praėjusiais metais, išėjus vienai kolegei, G. Rimšaitė šešis kartus kreipėsi prašydama padidinti jos kontaktinį krūvį. Visi prašymai buvo atmesti, o konservatorijoje buvo priimtas naujas darbuotojas.
Šiais metais, išėjus dar vienai mokytojai, G. Rimšaitė vėl kreipėsi dėl didesnio krūvio. Tačiau jis ir toliau jai nėra skiriamas. Pabrėžtina ir tai, kad mokiniai, kurie mokėsi pas išėjusią mokytoją, patys pateikė prašymus mokytis pas G. Rimšaitę.
LŠDPS vertinimu, nepavykus mokytojos atleisti, jai daromas spaudimas kitu būdu – mažinant arba nesuteikiant galimybės padidinti darbo krūvį. Bandoma mokytoją palaipsniui išstumti iš darbo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija vienareikšmiška
Rugsėjo 10 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo LŠDPS atstovai, G. Rimšaitė, laikinai einantis konservatorijos direktoriaus pareigas bei ministerijos atstovai, tarp jų – viceministras Jonas Petkevičius.
Susitikimo metu viceministras pabrėžė, kad esant laisvoms mokymo valandoms pirmiausia turėtų būti užtikrinamas lygiavertis esamų darbuotojų darbo krūvis. Taip pat buvo išreikšta pozicija, kad ministerija nepritartų naujo darbuotojo priėmimui, kai susidariusį krūvį gali pasidalyti jau dirbantys mokytojai.
Tačiau administracija ieškojo vis naujų pasiteisinimų, kuriais bandė pagrįsti savo sprendimus. Vienas jų – esą papildomo krūvio G. Rimšaitei skirti nepavyktų dėl sudėtingo tvarkaraščio sudarymo. Ministerijos atstovė reagavo pasiūlydama konkrečią pagalbą – jei tvarkaraščio sudarymas mokyklai iš tiesų yra tokia sunki užduotis, ji pati pasisiūlė padėti jį sudaryti.
Po susitikimo buvo sutarta, kad konservatorijos administracija išspręs šią problemą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad laikinai direktoriaus pareigas einantis Nerijus Martinaitis ne tik nesugebėjo rasti sprendimo, bet ir toliau laikosi pozicijos ieškoti naujo darbuotojo, nors susidariusį krūvį galėtų perimti jau konservatorijoje dirbanti G. Rimšaitė.
LŠDPS vertinimu, ši situacija peržengia vieno mokytojo darbo klausimo ribas. Susidaro įspūdis, kad profesionali, ilgametę patirtį turinti ir savo poziciją ginanti mokytoja yra sistemingai spaudžiama bei stumiama iš darbo, nors tuo pat metu švietimo sistemoje nuolat kalbama apie mokytojų trūkumą.
„Tai mums jau pažįstamas susidorojimo pobūdis: pasiaiškinimai, skundai, kaltinimai smurtu, bandymai atleisti, darbo krūvio mažinimas. Kai mokytojas yra profesionalus, aktyvus, kelia nepatogius klausimus ir bendruomenėje turi didesnį autoritetą nei mokyklos vadovas, pradedama ieškoti būdų, kaip jį nutildyti, palaužti arba išstumti. Kai vadovas nesugeba konkuruoti kompetencija ir autoritetu, pasirenkamas administracinis spaudimas ir autokratinis valdymas. Ši situacija rodo, kad net ir patyręs, bendruomenės pasitikėjimą turintis mokytojas šiandien nėra apsaugotas nuo tokio susidorojimo“, – teigia LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
