Reaguodama į nepalankią Lietuvos švietimo padėtį LŠDPS rugpjūčio 22 d. vykusio LŠDPS
pirminių profesinių organizacijų pirmininkų/pavaduotojų susirinkime priėmė nutarimą skelbti
tikrąjį švietimo šakos streiką. Taip norėta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad valstybė neskiria
deramo dėmesio švietimo problemoms spręsti ir savo įsipareigojimams vykdyti.
Nei po įspėjamojo streiko rugsėjo 15 d., nei po rugsėjo 29 d. prasidėjusio tikrojo streiko kol
kas nesulaukta tinkamų derybinių pasiūlymų, kurie įgalintų ŠMSM inicijuoti reikšmingus
ilgalaikius kompleksinius pokyčius, reikalingus tam, kad būtų sprendžiamos švietimo krizėje
atsidūrusios bendruomenės problemos. Lietuvos švietimo ateities vizija neturi būti trumparegiška,
matuojama valdančiosios daugumos kadencijomis: dokumente „Susitarimas dėl Lietuvos švietimo
politikos (2021–2030)“ deklaruojama, kad pokyčiai bus įgyvendinami „atitinkamoms valstybės
institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus,
kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus, įtraukiant socialinius partnerius.“ Deja, kol
kas priimami sprendimai rodo, kad švietimas kaip prioritetas buvo ir yra labiau rinkiminė ambicija
nei realūs veiksmai.
Pokyčių įgyvendinimas priklauso nuo aktyvaus politinių partijų ir visuomenės įsitraukimo.
Visuomenės pozicija išsakyta streiko metu: tiek švietimo darbuotojų, tiek mokinių, jų tėvų ir kitų
socialinių grupių palaikymas akivaizdus. Todėl dabar atėjo eilė politinėms partijoms parodyti, kiek
iš tiesų švietimas yra ne deklaratyvus, o realus prioritetas. LŠDPS kviečia visas parlamentines
partijas susivienyti ir palaikyti teikiamą rezoliuciją ,,Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio,
derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“. Taip
parlamentinės partijos parodytų, kad programose įrašyti teiginiai apie švietimo prioritetą yra
paremti tikru rūpesčiu dėl švietimo sistemą kamuojančių problemų ir noru jas spręsti.
