Žiniasklaidoje pateikiama visuomenę klaidinti galinti informacija
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) atstovauja švietimo įstaigų darbuotojams kolektyviniuose ir individualiuose darbo santykiuose. Vykdydama šią savo veiklą, kilus nesutarimams, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ne kartą šalies mastu organizavo mitingus ir įvairias pasipriešinimo akcijas, skelbė švietimo šakos įspėjamuosius ir tikruosius streikus (paskutinieji 2018 ir 2023 metais).
Taip pat švietimo įstaigų darbuotojams atstovauja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Tačiau ši profesinė sąjunga per paskutinį dešimtmetį ne tik nėra iniciavusi nė vieno tikrojo streiko švietimo šakoje, tačiau bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir pasirašo susitarimų protokolus tuo metu, kai reikėtų švietimo darbuotojus vienytis kovai. Tačiau dėl įvairių priežasčių tų organizacijų veikla ir tikslai dažnai painiojami.
LŠDPS raštu kreipėsi į LRT prašydama laidose patikslinti informaciją ir paneigti rodytų vaizdo montažų sukurtą dviprasmišką įspūdį. Spalio mėnesį spaudoje buvo informuojama apie Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl mokytojų atlygio didinimo kitais metais, ir minėtoji profesinė sąjunga (LŠMPS) viešai teigė, kad, nepavykus susitarti, skelbs streiką. Galiausiai buvo pranešta, kad susitarimas pasiektas. Pranešant visuomenei apie tuos faktus, LRT informacinėse televizijos laidose buvo rodomi vaizdai, susiję su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS): epizodai ir nuotraukos iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) 2018 bei 2023 metų streikų. Tokios informacijos sklaida ir vaizdo reportažų montažas klaidina visuomenę, iškreipia faktines aplinkybes: visuomenė nepagrįstai tapatina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga (LŠMPS).
Kuris narių skaičius yra tikrasis?
Taip pat LŠMPS interneto svetainėje nurodoma, kad tai yra didžiausia švietimo profesinė organizacija. Teigiama, kad LŠMPS vienija 12 423 narius – mokytojus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojus, dėstytojus, mokytojus/instruktorius profesinėse mokyklose, mokslo darbuotojus universitetuose, pagalbos mokiniui specialistus, bibliotekininkus ir švietimo įstaigose dirbantį nepedagoginį personalą. Viešoje erdvėje, informacijos šaltiniuose vis pabrėžiamas LŠMPS kaip didžiausios švietimo profesinės organizacijos statusas, kuris pateikiamas kaip šios profesinės sąjungos derybinę galią, reikšmingumą socialiniame dialoge įrodantis aspektas.
Tačiau, LŠDPS turimais duomenimis, ši LŠMPS skelbiama informacija neatitinka tikrovės. LŠDPS ir LŠMPS yra „Education International“ narės. Ši pasaulinė profesinių sąjungų federacija vienija mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų organizacijas iš viso pasaulio. Kiekvienais metais šios federacijos narės privalo pateikti informaciją apie savo narius. Kaip matyti iš pateikiamos informacijos, LŠMPS (LESTU) nuo 2021 metų nuosekliai deklaruoja turinti tik kiek daugiau nei 1 000 narių, tuo tarpu LŠDPS (LEETU) narių skaičius nuosekliai augo ir 2025 metais sudarė daugiau nei 8 000 narių. Tokie duomenys apie LŠMPS narių skaičių paneigia viešai jos Lietuvoje skelbiamą informaciją apie neva vienijamus daugiau nei 12 000 narių ir didžiausios švietimo profesinės organizacijos statusą. Galima būtų daryti išvadą, kad, naudodamasi informacijos neprieinamumu, LŠMPS klaidina visuomenę ir valdžios institucijas, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją. Toks LŠMPS elgesys gali būti traktuojamas tiek kaip klaidinanti reklama, tiek kaip konkurencijos nuostatų pažeidimas, tiek kaip neetiškas socialinio dialogo dalyvio elgesys.
LŠDPS raštu kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siekdama atkreipti dėmesį į šitą užsitęsusią ir netoleruotiną situaciją ir prašydama imtis veiksmų, kad tokios manipuliacijos duomenimis apie profesinių sąjungų narius taptų negalimos.
