LŠDPS metai tarptautinėje veikloje: dirbtinis intelektas švietime, mokytojų pritraukimas

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), būdama Education International (EI), Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) ir Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (CESI) narė, dalyvauja pasaulinėse ir Europos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų iniciatyvose. LŠDPS atstovauja LŠDPS narių interesams Europos ir tarptautiniu lygmeniu ne tik tiesiogiai dalyvaudama tarptautinėse konferencijose, seminaruose, darbo grupių ir komitetų posėdžiuose, bet ir nuolat įsitraukdama į nuotolinius susitikimus.

Toliau apžvelgiamos svarbiausios pastarojo pusmečio LŠDPS nuotolinės tarptautinės veiklos, pateikiamos įžvalgos.

EUROPOS ŠVIETIMO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KOMITETAS (ETUCE – EUROPEAN TRADE UNION
COMMITTEE FOR EDUCATION)

ETUCE komiteto nariai ne tik du kartus per metus dalyvauja Briuselyje vykstančiuose komiteto posėdžiuose, bet ir nuolat įsitraukia į nuotolinius strateginius susitikimus, konsultacijas, darbo grupes ir tarptautinius seminarus, kuriuose formuojamos bendros Europos švietimo profesinių sąjungų pozicijos. LŠDPS tarptautinių ryšių vadovė ir ETUCE komiteto narė Danguolė Pilipavičienė dalyvavo ETUCE komiteto posėdžiuose, strateginėse diskusijose ir renginiuose, skirtuose svarbiausiems Europos švietimo politikos klausimams.

• Be ETUCE komiteto susitikimų gyvai Briuselyje, LŠDPS tarptautinių ryšių vadovė, ETUCE komiteto narė D. Pilipavičienė dalyvavo ETUCRE komiteto susirinkimuose, kuriame svarstomi aktualūs Europos švietimo politikos, socialinio dialogo ir organizacijos veiklos klausimai.
•  LŠDPS įsitraukė į ETUCE strateginių prioritetų formavimą: metų pradžioje LŠDPS atstovė Danguolė Pilipavičienė dalyvavo ETUCE strateginėse diskusijose apie demokratiją ir Europos švietimo politikos kryptis bei profesinių sąjungų vaidmenį formuojant bendras pozicijas. LŠDPS atstovė atkreipė dėmesį į Lietuvos mokytojų saugumo problemas ir pabrėžė, kad mokytojų saugumas yra neatsiejama kokybiško švietimo, profesijos patrauklumo ir mokytojų išlaikymo sistemoje sąlyga.
• 2026 m. birželio 2 d. ji dalyvavo Europos Tarybos, ETUCE ir University College London organizuotame internetiniame renginyje, kuriame buvo pristatyta Europos mokytojų apklausa apie skaitmeninių technologijų poveikį mokytojo profesijai. Apklausos tikslas – išsiaiškinti mokytojų požiūrį į skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį jų darbui, profesinei autonomijai, darbo sąlygoms ir kvalifikacijos tobulinimo poreikiams. Surinkti duomenys bus panaudoti rengiant Europos Tarybos Baltąją knygą „Mokytojų ir mokytojo profesijos ateitis“, kurioje bus pateiktos rekomendacijos Europos valstybėms dėl mokytojų vaidmens skaitmeninės transformacijos laikotarpiu. Galutiniai rezultatai ir analizė turėtų pasirodyti 2026 m. rudenį, o išsamios rekomendacijos – kartu su Baltąja knyga metų pabaigoje.
• Birželio 17 d. LŠDPS atstovė dalyvavo ETUCE ir Europos mokyklų tinklo organizuotame tarptautiniame renginyje „Kova su neapykantos kalba internete ir tendencinga dezinformacija švietimo įstaigose“, kuriame nagrinėtos švietimo bendruomenėms kylančios grėsmės dėl dezinformacijos, aptartos mokytojų kompetencijų stiprinimo bei profesinių sąjungų vaidmens galimybės kuriant saugią ir demokratišką ugdymo aplinką.
• 2026 m. birželio 26 d. Danguolė Pilipavičienė dalyvavo pirmą kartą Europos Komisijos surengtame socialinių partnerių- ETUCE ir Europos švietimo darbdavių organizacijų – klausyme dėl Europos Mokytojų darbotvarkės (Teachers' Agenda). Klausymas vyko Europos Komisijai rengiant naują švietimo politikos paketą ir buvo skirtas socialinių partnerių įžvalgoms dėl svarbiausių būsimų Europos iniciatyvų. Jo metu buvo pristatytos pagrindinės kryptys, pagal kurias Europos Komisija 2026–2030 m. formuos mokytojų politiką visoje Europos Sąjungoje. Diskusijose buvo pristatytos pagrindinės Europos Komisijos politinės kryptys: Įgūdžių sąjunga (Union of Skills), apimanti 2025 m. Pagrindinių įgūdžių veiksmų planą ir STEM švietimo strateginį planą, būsima Europos profesinio mokymo strategija (VET Strategy 2026), Europos švietimo paketas (Education Package 2026), Europos švietimo erdvės tolesnis įgyvendinimas, Europos demokratijos skydo (Democracy Shield) iniciatyva bei būsima Tarybos rekomendacija dėl žmogiškojo kapitalo Europos Sąjungoje. Diskusijose ETUCE atstovai daugiausia dėmesio skirta mokytojų trūkumui Europoje, profesijos patrauklumui, darbo krūviui ir gerovei, tęstiniam profesiniam tobulėjimui, socialinio dialogo stiprinimui rengiant ES švietimo politiką. Šis klausymas tapo atspirties tašku rengiant būsimą Europos Komisijos iniciatyvą dėl mokytojų profesijos.

ŠVIETIMO INTERNACIONALAS (EI, EDUCATION INTERNATIONAL)

LŠDPS dalyvavo EI organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose ir diskusijose, skirtuose demokratijos stiprinimui, profesinių sąjungų solidarumui, švietimo darbuotojų teisėms, moksliniams tyrimams bei viešojo švietimo išsaugojimui.

• 2026 m. gegužės 7 d. Danguolė Pilipavičienė dalyvavo EI ir Jungtinės Karalystės universitetų ir kolegijų profesinės sąjungos (University and College Union – UCU) organizuotame tarptautiniame seminare „Švietimo profesinių sąjungų solidarumas ginant demokratiją“. Renginyje buvo aptarti konkretūs profesinių sąjungų veiksmai ginant akademinę laisvę, žmogaus teises, kolektyvines derybas ir demokratines institucijas. Vienas iš svarbiausių pasiūlymų – stiprinti tarptautinį švietimo profesinių sąjungų bendradarbiavimą, kuriant bendras strategijas demokratijos, akademinės laisvės ir profesinių sąjungų teisių apsaugai. Pabrėžta, kad švietimo darbuotojai atlieka ypatingą vaidmenį ugdant kritinį mąstymą, pilietiškumą ir demokratines vertybes, todėl jų profesinės teisės ir saugi darbo aplinka turi būti užtikrintos.
•  2026 m. gegužės 13 d. LŠDPS atstovė dalyvavo EI renginyje, skirtame Pasaulinei švietimo pagalbos personalo (Education Support Personnel – ESP) dienai. Susitikime akcentuotas švietimo pagalbos specialistų – mokytojų padėjėjų, bibliotekininkų, psichologų, socialinių pedagogų, administracijos ir techninio personalo – indėlis į kokybišką ugdymą bei būtinybė užtikrinti jiems tinkamas darbo sąlygas, profesinį pripažinimą ir lygias teises.
• 2026 m. birželio 15–16 d. Danguolė Pilipavičienė dalyvavo 19-ajame EI Tyrimų tinklo (Research Network) susitikime. Šis tinklas vienija profesinių sąjungų ekspertus ir mokslininkus, kurie analizuoja pasaulines švietimo tendencijas, rengia tyrimus apie mokytojų darbo sąlygas, švietimo finansavimą, privatizaciją, dirbtinio intelekto poveikį, mokytojų trūkumą ir profesinių sąjungų vaidmenį. Šiame susitikime daugiausia dėmesio skirta mokytojų trūkumo problemai, ją analizuojant lyčių lygybės aspektu. Tyrimų dalyviai pabrėžė, kad veiksmingos mokytojų pritraukimo ir išlaikymo politikos neįmanoma kurti neatsižvelgiant į darbo sąlygas, profesijos prestižą, lyčių lygybę ir viešąsias investicijas į švietimą. Tyrimų rezultatai naudojami formuojant EI tarptautinę politiką ir rekomendacijas nacionalinėms organizacijoms.
• 2026 m. birželio 17 d. LŠDPS atstovė dalyvavo EI internetiniame seminare apie demokratiją švietime. Diskusijose nagrinėta, kaip mokyklos ir universitetai gali stiprinti demokratinę kultūrą, pilietinį ugdymą, kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai, taip pat aptartas profesinių sąjungų vaidmuo saugant demokratines vertybes. Seminare pabrėžta, kad švietimas nėra tik žinių perdavimo procesas – jis atlieka esminį vaidmenį formuojant demokratines visuomenes, ugdant gebėjimą dialogui, pagarbą žmogaus teisėms ir skirtingoms nuomonėms. Aptartas profesinių sąjungų vaidmuo ginant akademinę laisvę, mokytojų profesinę autonomiją, saugią mokymosi aplinką ir užtikrinant, kad švietimo politika būtų grindžiama demokratijos principais.
• 2026 m. liepos 1 d. D. Pilipavičienė dalyvavo EI internetiniame renginyje „Ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros privatizavimas: kas pastatyta ant kortos?“. Renginyje buvo pristatyti naujausi tarptautiniai tyrimai apie ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros (ECCE) privatizavimo poveikį ugdymo kokybei, darbuotojų darbo sąlygoms ir vaikų galimybėms gauti kokybiškas ugdymo paslaugas. Pristatyti duomenys rodo, kad pernelyg didelė komercializacija gali didinti paslaugų prieinamumo netolygumus, silpninti viešojo sektoriaus atsakomybę ir bloginti darbuotojų darbo sąlygas. Pabrėžta, kad ankstyvasis vaikų ugdymas ir priežiūra turi būti laikomi viešąja gėrybe ir žmogaus teise, todėl valstybės turi užtikrinti pakankamą viešąjį finansavimą, kokybės standartus, tinkamas darbo sąlygas bei vienodas galimybes visiems vaikams gauti kokybiškas ugdymo paslaugas. Šios išvados grindžiamos nauja tarptautine ataskaita „Ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros privatizavimas: tendencijos, iššūkiai ir pasekmės žmogaus teisėms.“ „Privatisation of Early Childhood Care and Education: Trends, Challenges and Human Rights Implications“, parengta Viešojo švietimo ir žmogaus teisių koalicijos (PEHRC).

EUROPOS NEPRIKLAUSOMŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJA (CESI)

LŠDPS aktyviai dalyvavo CESI organizuojamuose renginiuose, skirtuose švietimo, profesinio mokymo, skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto poveikio darbuotojams bei darbo sąlygų gerinimo klausimams.

• LŠDPS tarptautinių ryšių vadovė D. Pilipavičienė dalyvavo CESI EDUC konferencijose, kuriose buvo aptariami Europos švietimo darbuotojams aktualūs klausimai ir švietimo politikos pokyčiai. nuotoliniu būdu.
• 2026 m. balandžio 21 d. dalyvauta CESI organizuotose nuotolinėse diskusijose: „Profesinis mokymas (VET): naujos konkurencingumo ir kokybiškų darbo vietų strategijos“, kurioje nagrinėtos profesinio mokymo ateities kryptys, kvalifikacijų poreikiai ir profesinio rengimo vaidmuo Europos darbo rinkoje; „Dirbtinis intelektas ir algoritminis valdymas darbe“, kurioje aptartas dirbtinio intelekto poveikis darbuotojams, darbo organizavimui, profesinių sąjungų vaidmeniui ir būtinybei užtikrinti žmogaus teises skaitmeninėje darbo aplinkoje.
• 2026 m. birželio 8 d. LŠDPS atstovė dalyvavo hibridiniame CESI susitikime „Psichosocialinės rizikos darbe: išvados ir sprendimai“, kuriame buvo aptariamos darbuotojų gerovės, streso darbo vietoje, psichosocialinių rizikų prevencijos ir saugių darbo sąlygų užtikrinimo temos.

Įžvalgos po minėtų CESI renginių

• Dirbtinis intelektas tampa viena svarbiausių profesinių sąjungų darbotvarkės temų. CESI diskusijose akcentuota, kad DI diegimas darbo vietose turi būti ne tik technologinis procesas, bet ir socialinio dialogo klausimas. Profesinės sąjungos turi dalyvauti kuriant taisykles, kurios užtikrintų darbuotojų teises, skaidrumą ir žmogaus kontrolę priimant sprendimus..
• Profesinis mokymas (VET) vertinamas kaip strateginis Europos konkurencingumo elementas. CESI diskusijose pabrėžta, kad kokybiškas profesinis mokymas yra būtinas sprendžiant darbuotojų trūkumo, kvalifikacijų neatitikimo ir žaliosios bei skaitmeninės transformacijos iššūkius.
• Darbuotojų gerovė tampa neatsiejama nuo darbo kokybės. Psichosocialinės rizikos – stresas, didelis darbo krūvis, emocinė įtampa, neaiškios darbo ribos – vis dažniau vertinamos kaip sisteminės problemos, kurioms reikalingi ne individualūs, o organizaciniai sprendimai.
• Socialinio dialogo reikšmė Europoje stiprėja. CESI renginiuose pabrėžta, kad profesinės sąjungos turi būti ne tik reakcijos į politikos pokyčius dalyvės, bet ir aktyvios jų formavimo partnerės.

EUROPOS PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO (CEDEFOP) INICIATYVA- EUROPOS PROFESINIO
MOKYMO MOKYTOJŲ APKLAUSA (EVTS)

Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP, European Centre For The Development Of Vocational Training) -Europos Sąjungos agentūra, įsteigta 1975 m., kurios pagrindinė veikla – remti Europos Sąjungos valstybes kuriant ir plėtojant kokybišką profesinį mokymą (VET – Vocational Education and Training). CEDEFOP analizuoja profesinio mokymo sistemas, darbo rinkos pokyčius, kvalifikacijų poreikius, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir teikia rekomendacijas Europos institucijoms bei nacionalinėms valdžios institucijoms.

Europos profesinio mokymo plėtros centro nuotolinių susitikimų su profesinių sąjungų atstovais ir kitomis EVTS suinteresuotomis šalimis (kovo 23 ir liepos 1 d.), tikslas – Europos profesinio mokymo mokytojų apklausa (EVTS) ir profesinio mokymo mokytojų profesinio tobulėjimo stiprinimas profesinio mokymo įstaigose.

EVTS tyrimas šiuo metu yra vienas svarbiausių Europos lygmens tyrimų, skirtų profesinio mokymo mokytojų situacijai įvertinti. Nors galutiniai rezultatai bus paskelbti vėliau, preliminarūs duomenys jau atskleidžia pagrindinius iššūkius: mokytojų trūkumą, mažėjantį profesijos patrauklumą, didėjantį darbo krūvį, būtinybę stiprinti profesinį tobulėjimą ir pasirengimą skaitmeninei bei žaliajai transformacijai.
LŠDPS dalyvavimas EVTS suinteresuotųjų šalių grupėje leidžia atstovauti Lietuvos profesinio mokymo mokytojų interesams rengiant būsimas Europos rekomendacijas.

EUROPOS KOMISIJOS INICIATYVOS

LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė ir tarptautinių ryšių vadovė Danguolė Pilipavičienė dalyvavo Europos Komisijos organizuotoje diskusijoje 01-29 apie bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje (nuotoliniu būdu).
Diskusijos metu buvo aptartos Lietuvos švietimo sistemos aktualijos, pagrindiniai iššūkiai ir Europos Komisijos vertinimai, susiję su bendrojo ugdymo bei aukštojo mokslo raida.

LŠDPS atstovės pristatė profesinės sąjungos požiūrį į švietimo darbuotojų situaciją, mokytojų darbo sąlygas, profesijos
patrauklumą, švietimo finansavimo ir socialinio dialogo svarbą.

Pagrindinės įžvalgos:

• Europos Komisija vis daugiau dėmesio skiria mokytojų trūkumo, profesijos prestižo ir darbo sąlygų klausimams kaip bendram Europos iššūkiui;
• švietimo reformų sėkmė priklauso nuo mokytojų įtraukimo į sprendimų priėmimą ir veiksmingo socialinio dialogo;
• būtina užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija, dirbtinio intelekto diegimas ir nauji kompetencijų reikalavimai būtų lydimi tinkamų sąlygų mokytojams;
• aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo sektorių stiprinimas yra svarbus siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, inovacijas ir socialinę sanglaudą.

Dalyvavimas Europos Komisijos dialoge suteikė galimybę LŠDPS tiesiogiai pristatyti Lietuvos švietimo darbuotojų poziciją Europos lygmeniu ir prisidėti prie diskusijų apie bendras Europos švietimo politikos kryptis. Tai sustiprina profesinės sąjungos vaidmenį ne tik ginant darbuotojų interesus nacionaliniu lygiu, bet ir dalyvaujant formuojant Europos švietimo darbotvarkę.

OECD (EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJOS) INICIATYVOS
5-oji OECD tarptautinė konferencija „Dirbtinis intelektas darbe, inovacijose, produktyvume ir įgūdžiuose“

2026 m. kovo 31 d.–balandžio 1 d. LŠDPS atstovės dalyvavo Penktojoje OECD tarptautinėje konferencijoje „Dirbtinis intelektas darbe, inovacijose, produktyvume ir įgūdžiuose“ (AI-WIPS – Artificial Intelligence in Work, Innovation, Productivity and Skills), vykusioje nuotoliniu būdu. Konferencija vyko 2026 m. kovo 30–balandžio 1 d. ir buvo skirta dirbtinio intelekto poveikiui darbo rinkai, kompetencijoms, produktyvumui bei inovacijoms analizuoti.

Konferenciją organizavo OECD programa „AI darbe, inovacijose, produktyvume ir įgūdžiuose“ (AI-WIPS), kurios tikslas – analizuoti, kaip dirbtinis intelektas keičia darbo pasaulį, kokių naujų kompetencijų reikia darbuotojams ir kokios politikos priemonės reikalingos siekiant užtikrinti atsakingą bei į žmogų orientuotą DI naudojimą.

Pagrindinės konferencijos temos:

• Dirbtinio intelekto poveikis darbo vietoms ir profesijoms – aptarta, kaip DI keičia užduotis, profesijų turinį ir darbuotojų vaidmenį.
• Įgūdžių kaita ir mokymasis visą gyvenimą – akcentuota būtinybė investuoti į darbuotojų ir mokytojų kompetencijų atnaujinimą.
• Algoritminis valdymas ir darbuotojų teisės – nagrinėta, kaip užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimą, žmogaus kontrolę ir darbuotojų apsaugą naudojant DI sistemas.
• DI poveikis inovacijoms ir produktyvumui – analizuotos galimybės didinti efektyvumą kartu valdant rizikas, susijusias su nelygybe, duomenų apsauga ir darbo vietų transformacija.
• DI taikymas švietime – aptartos galimybės panaudoti technologijas mokymosi procesui gerinti, tačiau kartu pabrėžta būtinybė išsaugoti mokytojo profesinę autonomiją ir žmogaus vaidmenį ugdyme.

Pagrindinės įžvalgos:

• DI neturi būti vertinamas tik kaip technologinė inovacija – tai ir darbo sąlygų, darbuotojų teisių bei socialinio dialogo klausimas.
• Mokytojams būtinos ne tik skaitmeninės kompetencijos, bet ir gebėjimas kritiškai vertinti DI poveikį ugdymui, mokinių duomenų apsaugai bei etiniams aspektams.
• Technologinė pažanga turi būti lydima investicijų į žmones, profesinį tobulėjimą ir darbuotojų įtraukimą į sprendimų priėmimą.
• Profesinės sąjungos turi dalyvauti formuojant DI naudojimo taisykles, kad būtų užtikrinta, jog technologijos stiprintų darbuotojų galimybes, o ne didintų kontrolę ar darbo krūvį.

OECD tyrimas „TALIS Starting Strong“ – nauji duomenys apie ankstyvojo ugdymo darbuotojus 2026 m. balandžio 14 d. LŠDPS atstovė dalyvavo OECD nuotoliniame tyrimo „TALIS Starting Strong: nauji duomenys apie ankstyvojo ugdymo ir priežiūros (ECE) darbuotojus“ pristatyme. TALIS Starting Strong analizuoja ankstyvojo ugdymo darbuotojų ir vadovų profesinę veiklą, darbo sąlygas, kvalifikaciją, profesinį tobulėjimą, gerovę bei veiksnius, lemiančius ugdymo kokybę.

Pagrindinės įžvalgos:

• Ankstyvojo ugdymo darbuotojai yra viena svarbiausių švietimo kokybės grandžių, todėl investicijos į jų kompetencijas, darbo sąlygas ir profesinį augimą yra investicijos į visą švietimo sistemą.
• Ugdymo kokybei didelę įtaką daro darbuotojų gerovė, pakankamas darbuotojų skaičius, profesinis pripažinimas ir galimybės tobulėti.
• Ankstyvojo ugdymo sektorius susiduria su bendrais Europos iššūkiais: darbuotojų trūkumu, profesijos patrauklumo mažėjimu ir augančiais reikalavimais darbuotojams.
• Vis svarbesnis tampa įtraukusis ugdymas – darbuotojams reikalingos kompetencijos dirbti su įvairių poreikių vaikais ir užtikrinti lygias galimybes.

Dalyvavimas OECD TALIS Starting Strong diskusijoje suteikė galimybę susipažinti su tarptautiniais duomenimis apie ankstyvojo ugdymo darbuotojų situaciją ir stiprinti LŠDPS poziciją, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojų darbo sąlygos, profesinis prestižas ir kvalifikacijos tobulinimo galimybės yra esminės kokybiško ugdymo sąlygos.

Daugiau apie tyrimą: https://www.oecd.org/en/publications/results-from-talis-starting-strong-
2024_20af08c0-en/full-report.html?

OECD ir EI iniciatyva – PISA 2025 pristatymas

2026 m. liepos 9 d. LŠDPS atstovė D. Pilipavičienė dalyvavo EI ir OECD organizuotame PISA 2025 pristatomajame seminare. PISA (Programme for International Student Assessment) – tarptautinis OECD tyrimas, vertinantis 15 metų mokinių gebėjimą taikyti žinias realiose situacijose ir švietimo sistemų pasirengimą ateities iššūkiams.
Seminare aptartos pagrindinės PISA 2025 kryptys: gamtos mokslai (pagrindinė vertinimo sritis), mokinių gebėjimas spręsti problemas, mokymasis skaitmeninėje aplinkoje ir technologijų poveikis ugdymui.
Pirmieji tyrimo rezultatai bus paskelbti 2026 m. rugsėjo 8 d.

PISA 2025 pristatymo įžvalgos:

1. PISA rezultatai turi būti vertinami ne tik kaip mokinių pasiekimų rodiklis, bet ir kaip signalas apie visos švietimo sistemos būklę – mokytojų darbo sąlygas, profesinį pasirengimą ir švietimo stabilumą.
2. Mokytojas išlieka pagrindiniu švietimo kokybės veiksniu, todėl būtinos investicijos į jo profesinį tobulėjimą, gerovę ir profesijos patrauklumą.
3. Skaitmeninė transformacija ir dirbtinis intelektas keičia mokymą, todėl svarbu užtikrinti mokytojų kompetencijas, duomenų apsaugą ir profesinę autonomiją.
4. Švietimo kokybė neatsiejama nuo mokinių gerovės, lygių galimybių ir saugios mokymosi aplinkos.

Dalyvavimas PISA 2025 pristatyme sustiprino LŠDPS galimybę sekti tarptautines švietimo politikos kryptis ir atkreipti dėmesį, kad mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo ugdymo turinio, bet ir nuo mokytojų darbo sąlygų, profesinio pasirengimo bei gebėjimo prisitaikyti prie technologinių pokyčių.

LŠDPS DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE VEIKLOSE: ĮŽVALGOS IR IŠVADOS

• LŠDPS dalyvavimas Education International (EI), European Trade Union Committee for Education (ETUCE) ir Confederation of European Independent Trade Unions (CESI) veikloje atskleidė, kad Lietuvos švietimo darbuotojų iššūkiai yra glaudžiai susiję su bendromis Europos ir pasaulinėmis švietimo bei darbo rinkos tendencijomis. Tarptautinėse diskusijose formuojasi aiški kryptis – švietimo ateitis priklauso nuo gebėjimo suderinti technologinę pažangą, darbuotojų teises, profesijos prestižą ir kokybiškas bei saugias darbo sąlygas.
• Europos profesinių sąjungų darbotvarkėje ryškėja trys pagrindinės kryptys:

1. žmogus ir jo teisės technologijų amžiuje;
2. kokybiškos darbo sąlygos ir darbuotojų gerovė;
3. kompetencijų bei profesinio mokymo stiprinimas

• Dirbtinis intelektas tampa viena svarbiausių profesinių sąjungų diskusijų temų. Tarptautinėse diskusijose pabrėžiama, kad DI nėra vien technologinis klausimas – tai darbuotojų teisių, darbo organizavimo ir socialinio dialogo klausimas. Svarbiausi principai:
• profesinės sąjungos turi dalyvauti kuriant DI naudojimo taisykles;
• sprendimų priėmimas turi išlikti žmogaus kontroliuojamas;
• būtinas algoritmų skaidrumas;
• turi būti užtikrinta darbuotojų ir mokinių duomenų apsauga;
• technologijos turi padėti mokytojui, o ne jį pakeisti
• technologinė pažanga turi būti paremta žmogaus teisėmis.

OECD AI-WIPS konferencija patvirtino, kad dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių ateities darbo ir švietimo politikos klausimų. Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad DI plėtra būtų orientuota į žmogų: stiprintų darbuotojų kompetencijas, gerintų darbo kokybę ir būtų įgyvendinama kartu su socialiniais partneriais. Švietimo sektoriuje tai reiškia būtinybę užtikrinti mokytojų pasirengimą, profesinę autonomiją ir aktyvų jų dalyvavimą kuriant skaitmeninę ateitį.

Išvada: skaitmeninė transformacija bus sėkminga tik tuo atveju, jei technologijos bus diegiamos kartu su
darbuotojais, atsižvelgiant į jų profesinę patirtį ir poreikius.

• Profesinis mokymas (VET) vertinamas kaip strateginis Europos konkurencingumo elementas. ETUCE, CESI ir CEDEFOP diskusijose profesinis mokymas (VET) įvardijamas kaip viena svarbiausių Europos ateities sričių – kokybiškas profesinis mokymas yra būtinas sprendžiant darbuotojų trūkumo, kvalifikacijų neatitikimo ir žaliosios bei skaitmeninės transformacijos iššūkius.
• Profesinis mokymas yra būtinas: sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą, rengiant specialistus žaliosios ir skaitmeninės transformacijos laikotarpiui, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, stiprinant jaunų žmonių galimybes darbo rinkoje.
  Išvada: profesinio mokymo kokybė tiesiogiai priklauso nuo profesinio mokymo mokytojų – jų kompetencijų, darbo sąlygų ir profesinio pripažinimo.
• Mokytojų gerovė ir darbo sąlygos – švietimo kokybės pagrindas EI, ETUCE ir CESI diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų gerovei. Darbuotojų gerovė tampa neatsiejama nuo darbo kokybės. Psichosocialinės rizikos – stresas, didelis darbo krūvis, emocinė įtampa, neaiškios darbo ribos – vis dažniau vertinamos kaip ne individualios darbuotojų problemos, o sisteminiai iššūkiai ir reikalingi ne individualūs, o organizaciniai sprendimai.
  Išvada: investicijos į mokytojų gerovę yra tiesioginė investicija į švietimo kokybę, mokytojas negali užtikrinti aukštos ugdymo kokybės, jei pats dirba nuolatinės įtampos sąlygomis.
• ETUCE strateginėse diskusijose daug dėmesio skiriama demokratijos stiprinimui švietime, mokytojų vaidmeniui kuriant atsparią visuomenę ir profesinių sąjungų dalyvavimui formuojant Europos švietimo politiką.
• Švietimas laikomas demokratijos pagrindu – mokyklos ir universitetai turi ugdyti kritinį mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir gerbti žmogaus teises.
• Mokytojų profesinis savarankiškumas yra būtina demokratinio švietimo sąlyga – mokytojams turi būti suteiktos sąlygos laisvai ir profesionaliai organizuoti ugdymo procesą.
• Profesinės sąjungos turi būti aktyvios politikos formavimo partnerės, o ne tik reformų pasekmių vertintojos. Socialinis dialogas yra būtinas kuriant tvarią švietimo politiką.
• Mokytojų saugumas ir darbo sąlygos yra demokratinės mokyklos dalis – saugi, pagarbi ir įtrauki aplinka leidžia mokytojams užtikrinti kokybišką ugdymą.
• Lietuvos patirtis rodo, kad mokytojų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis ir reikalauja sisteminių sprendimų nacionaliniu bei Europos lygiu. Išvada: demokratijos stiprinimas švietime neatsiejamas nuo mokytojų profesijos stiprinimo, mokytojų profesinio savarankiškumo ir saugumo, socialinio dialogo ir mokytojų įtraukimo į Europos švietimo
  politikos sprendimus. LŠDPS dalyvavimas šiose diskusijose sudaro galimybę atstovauti Lietuvos švietimo darbuotojų interesams ir kelti aktualius klausimus, tarp jų – mokytojų saugumą bei darbo sąlygas.
• Mokytojo profesijos ateitis turi būti strateginis Europos prioritetas.
  ETUCE, EI ir CESI veikloje nuosekliai pabrėžiama, kad viena didžiausių Europos švietimo sistemų problemų yra mokytojų trūkumas ir mažėjantis profesijos patrauklumas. Diskusijose akcentuojama, kad
  mokytojų trūkumo negalima spręsti tik pritraukiant naujus darbuotojus – būtina išlaikyti jau dirbančius mokytojus, gerinant jų darbo sąlygas ir profesinį statusą.
  Pagrindinės kryptys: mokytojų darbo sąlygų gerinimas, adekvatus darbo užmokestis, perteklinio darbo krūvio ir administracinės naštos mažinimas, profesinio tobulėjimo galimybių užtikrinimas; mokytojo profesijos prestižo stiprinimas.
  Išvada: mokytojo profesijos stiprinimas tampa ne tik švietimo, bet ir visuomenės bei ekonomikos ateities klausimu – kokybiškas švietimas neįmanomas be stiprios, motyvuotos ir visuomenėje vertinamos mokytojų bendruomenės.
• Europos Komisijos Mokytojų darbotvarkė – naujas dėmesys mokytojų profesijai
  Europos Komisijos Mokytojų darbotvarkės kryptys sutampa su ETUCE, EI ir CESI pozicijomis – mokytojų profesija turi būti vertinama kaip strateginė investicija į Europos ateitį.
  Svarbiausi akcentai:

1. mokytojų rengimo ir kvalifikacijos stiprinimas;
2. nuolatinis profesinis tobulėjimas;
3. mokytojų pritraukimas ir išlaikymas profesijoje;
4. geresnės darbo sąlygos;
5. socialinio dialogo stiprinimas.

Tačiau profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad vien rekomendacijų ir kompetencijų stiprinimo nepakanka – būtini konkretūs sprendimai dėl darbo sąlygų, atlygio, saugios darbo aplinkos ir realaus mokytojų įtraukimo į politikos formavimą.

Išvada: mokytojų politikos sėkmė priklausys nuo to, ar mokytojai bus vertinami ne tik kaip reformų
įgyvendintojai, bet kaip lygiaverčiai švietimo politikos kūrėjai.

• Tarptautinėse diskusijose keliamas švietimo privatizavimo ir viešojo intereso klausimas. EI diskusijos, ETUCE veikla dėl švietimo privatizavimo, OECD TALIS Starting Strong tyrimų rezultatai dėl ankstyvojo ugdymo privatizavimo rodo bendrą Europos kryptį – ugdymas turi būti vertinamas kaip viešoji investicija, o ne tik paslauga. Akcentuojama, kad ankstyvasis ugdymas turi būti vertinamas kaip viešoji investicija ir teisė į kokybišką ugdymą, o ne tik rinkos paslauga.
  Išvada: ugdymo kokybė priklauso nuo investicijų į darbuotojus: jų kompetencijas, darbo sąlygas,
  profesinį pripažinimą ir stabilų viešąjį švietimo finansavimą.
• Socialinis dialogas – būtina sąlyga tvarioms reformoms.

ETUCE, EI ir CESI veikla parodė, kad Europoje stiprėja suvokimas, jog profesinės sąjungos turi būti ne tik politikos pokyčių vertintojos, bet ir aktyvios jų kūrimo partnerės.

Socialinis dialogas būtinas: rengiant švietimo reformas, diegiant naujas technologijas, sprendžiant darbo sąlygų klausimus, kuriant ilgalaikes mokytojų politikos strategijas.

Išvada: reformos, kurios kuriamos be darbuotojų atstovų dalyvavimo, dažnai susiduria su įgyvendinimo problemomis; socialinis dialogas yra ne kliūtis pokyčiams, o jų sėkmės sąlyga.

Apibendinimas

LŠDPS tarptautinė veikla rodo, kad Lietuvos švietimo darbuotojų klausimai yra neatsiejami nuo bendrų Europos ir pasaulinių tendencijų.
LŠDPS dalyvavimas EI veikloje suteikė galimybę aktyviai įsitraukti į pasaulinį profesinių sąjungų dialogą svarbiausiais švietimo politikos klausimais – demokratijos, žmogaus teisių, profesinių sąjungų laisvių, viešojo švietimo finansavimo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygų, moksliniais tyrimais grįstos švietimo politikos bei ankstyvojo ugdymo prieinamumo srityse. Įgyta tarptautinė patirtis ir naujausios EI įžvalgos prisideda prie LŠDPS pozicijų stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Reguliarūs nuotoliniai ir gyvi susitikimai leidžia aktyviai įsitraukti į tarptautinių organizacijų veiklą, prisidėti prie bendrų iniciatyvų rengimo ir nuolat sekti bei vertinti švietimo politikos pokyčius Europoje ir pasaulyje. Tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus atstovavimas LŠDPS narių interesams Europos ir tarptautiniu lygmeniu, dalyvavimas sprendžiant aktualius švietimo politikos klausimus, keitimasis gerąja patirtimi bei bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais.