Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Utenos rajono susivienijimas inicijuoja kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijos sudarymą su Utenos rajono savivaldybe. Tokį sprendimą profesinė sąjunga priėmė po kelis mėnesius trukusių derybų, kurių metu susitarimo dėl Utenos rajono savivaldybės teritorinės švietimo šakos kolektyvinės sutarties pasiekti nepavyko.
Derybos pradėtos sausio 16 d., tačiau jau pirmasis posėdis kovo 16 d. parodė, kad konstruktyviam dialogui kelią rasti bus sudėtinga – šalys nesusitarė net dėl derybų reglamento. Savivaldybė taip pat nesutiko, kad derybų posėdžiai būtų įrašomi.
Savivaldybė susitikimuose reiškė nepritarimą daugeliui profesinės sąjungos siūlymų, tačiau nepateikė išsamios ir argumentuotos savo pozicijos. LŠDPS jos raštu prašė du kartus – balandžio 29 d. ir liepos 20 d., tačiau iki rugsėjo 17 d. atsakymo negavo. Ji nebuvo pateikta ir paskutiniame derybų posėdyje.
„Savivaldybės atsakymai derybose dažnai apsiribodavo žodžiu „nepritarta“. Tačiau kai klausiame, kodėl nesutinkama su konkrečiu pasiūlymu, argumentų ir aiškios pozicijos nėra. Derybos negali būti žaidimas į vienus vartus“, – teigia LŠDPS Utenos rajono susivienijimo pirmininkė Edita Ivonienė.
LŠDPS į derybas ėjo siekdama susitarti dėl konkrečių mokytojų darbo sąlygų, jų saugumo ir kitų švietimo darbuotojams svarbių klausimų. Tačiau per daugiau nei pusę metų savivaldybė taip ir nepateikė aiškios pozicijos dėl didelės dalies pasiūlymų.
„Mes norime ne konflikto, o susitarimo. Norime kalbėtis apie mokytojų saugumą ir darbo sąlygas. Mes norime rezultato – susitarimų, kurie keistų mūsų kasdienybę. Nenorime sutarties dėl sutarties. Tačiau susidaro įspūdis, kad tai, kas mokytojams yra kasdieniai ir konkretūs klausimai, savivaldybėje gali būti atidėliojama ar ignoruojama“, – sako E. Ivonienė.
Derybos nutraukiamos – pradedamas darbo ginčas
LŠDPS Utenos rajono susivienijimas, įvertinęs derybų eigą ir ribotą pažangą, inicijuoja kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ir komisijos sudarymą.
Mokytojai reikalauja ne privilegijų, o pagarbos jų darbui ir realaus dialogo. Jei savivaldybė nesutinka – ji turi ne tik pasakyti „ne“, bet ir aiškiai argumentuoti savo poziciją.
Mokytojų saugumas ir darbo sąlygos neturėtų būti klausimai, kuriuos galima atidėlioti. Utenos rajono savivaldybės vadovui Marijui Kaukėnui tenka atsakomybė aiškiai parodyti, ar mokyklų ir mokytojų klausimai jam iš tiesų svarbūs, ar jis pasiruošęs juos tiesiog ignoruoti.
