Kiek pasikeitus valdančiosios daugumos sudėčiai rajono taryboje ėmė „pūsti pavasariniai vėjai“ ir mokyklų bendruomenių pusėn. Dar prieš ateidama naujoji valdžia atkreipė visuomenės dėmesį į menką mokyklų finansavimą, ypač skiriamą iš savivaldybės biudžeto, todėl švietimo bendruomenė pagrįstai tikėjosi, kad kaip tik nuo švietimo srityje pribrendusių problemų dabartinė valdžia ir pradės savo darbus.
Laukdama konstruktyvių pokyčių gerinant rajono vaikų ugdymo kokybę, mokytojų ir techninių darbuotojų darbo sąlygas, mokyklų atitikimą higienos normoms Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas kovo 3 d. surengė susitikimą su savivaldybės meru Arvydu Steponavičiumi, savivaldybės administracijos direktoriumi Ramūnu Keršiu bei švietimo ir kultūros skyriaus vedėju Stanislovu Kaulavičiumi.
Trečiosios instancijos teismui pripažinus Zarasų mokyklų streiką teisėtu meras pažadėjo per ateinantį mėnesį iš savivaldybės biudžeto išmokėti 2012 m. rugsėjo 26 d. susitarime sutartą mokytojų ir kitų mokyklų darbuotojų atlyginimų dalį už streiko dienas.
Taip pat išgirdome administracijos direktoriaus pažadą tęsti derybas dėl teritorinės kolektyvinės sutarties, kurias iki tol buvusi rajono valdžia vilkino jau bene šešerius metus. Anot R. Keršio, sutartis „nėra joks blogis“, bet prisėmus įsipareigojimus juos teks tesėti, juolab kad profsąjungos reikalavimams įgyvendinti, jo teigimu, reiks papildomo milijono litų. Todėl tai kol kas – derybų objektas.
Kitas, skurstančioms mokykloms rūpimas klausimas, – mokykliniai autobusiukai. Dar labai puikiai atsimename tvarką, kai jie priklausė mokykloms. O konkursai, varžybos nebuvo jokia problema, turėjome galimybę vieni su kitais bendrauti, tobulėti. Kaina už nuvažiuotą kilometrą buvo visai kitokia ir prieinama net ir menkesnes pajamas turinčiai šeimai. Tokia patogia ir gerokai pigesne mokinių vežiojimo tvarka dar ir dabar naudojasi visų Lietuvos savivaldybių vaikai, išskyrus zarasiškius ir jurbarkiškius. Tik perdavus autobusiukus bendrovei „Zarasų autobusai“, jų išlaikymo kaštai keleriopai išaugo pačiai savivaldybei, tvarka nepatogi bendruomenei. Ne kartą spaudoje viešai skelbėme apie visiško nesaugumo atvejus vežiojant mokinius pagal dabartinę tvarką, kai vidury kelio pasibaigdavo degalai, o pradinukai pakeliui į namus buvo palikti „tranzuoti“. Mes griežtai pasisakome už tai, kad mokykliniai autobusiukai, Švietimo ir mokslo ministerijos skirti mokykloms, turi tarnauti pirmiausiai mokinių poreikiams, jų patogumui. Rajono meras A. Steponavičius patikino, kad grąžinti buvusią tvarką yra nesunku, ir mokyklų bendruomenių prašymai politikų valia gali būti nesunkiai įvykdomi.
Meno mokyklos, sporto centro, kaimo mokyklų mokytojų darbo atlygis tebeskaičiuojamas pagal minimalų koeficientą, nors savivaldybės tinklalapis mirgėte mirga Zarasų meno mokyklos mokinių laimėjimais respublikiniuose konkursuose. Talentingieji mokiniai fotografuojasi su Prezidente, tuo tarpu jų mokytojai gruodžio mėnesį buvo priversti eiti nemokamų atostogų, jų atlyginimai mažiausi šalyje. Ar jų pasiekimai ir dirbami viršvalandžiai neverti nors vidutinio darbo užmokesčio koeficiento? Savivaldybės meras pažadėjo, kad atsiradus mažiausiai galimybei perskaičiuojant biudžetą koeficientus stengsis atstatyti iki vidurkio.
Savivaldybė jau keletą metų vis mažiau finansuoja mokyklų techninių darbuotojų etatų. Dabar žmonės negauna net minimalios algos, nes dirba tik už 0,75 etato. Meras A. Steponavičius pripažino, kad po truputį galima būtų šią padėtį taisyti, gal tik ne visose mokyklose iš karto. Į mokyklos valgyklos vedėjos Genutės Vilkauskienės klausimą apie mokyklų valgyklų tolesnį likimą R. Keršys atsakė, kad privatizavimo idėjos savivaldybė yra visiškai atsisakiusi.
Taigi pažadų išgirdome daug, tačiau ar jie bus ištesėti? Konkrečių žingsnių po nepasitikėjimo ankstesniajai valdžiai paskelbimo mes nepamatėme, per tris mėnesius naujoji valdžia nerado laiko susitikti su profesinės sąjungos atstovais pasiaiškinti problemų, dėl kurių kilo įtampos. O juk interpeliacijos tekste viena nepasitikėjimo buvusia valdžia priežasčių buvo įvardinta ydinga savivaldybės institucijų vadovų vykdoma švietimo politika, „kuri kelia nereikalingą įtampą švietimo įstaigų bendruomenėje“. Iki šiol nėra sudaryta ir taikinimo komisija, nes dar daug problemų yra neišspręsta, o susitikimuose dalijamais pažadais mes jau seniai nebetikime.
Todėl turime įprasti būti savo likimo šeimininkais. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas rengia minėjimą-koncertą „Mūsų kraštas – tai mūsų likimas“ ir kviečia visus švęsti Kovo-11-ąją miesto aikštėje. Laukiame visų 13 val. režisierės Gražinos Karlaitės režisuotame renginyje, kuriame pasirodys talentingasis Ilja iš Visagino ir kiti mokytojos Vitos Pimpienės bei Zarasų krašto muzikos ir meno mokyklų mokiniai.
LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo pirmininkė Eglė Naprienė
