Psichologai teigia, kad vaikas, augdamas negavęs pakankamai dėmesio, visą likusį gyvenimą stengsis visada ir visur būti matomas. Skatinamas kompleksų jis to sieks bet kokiomis priemonėmis ir būdais, todėl dažnai pasieks ir neregėtų aukštumų. Tiesa, kokios bus tos aukštumos – gėrio ar blogio – jau kitas klausimas … ( straipsnis – atsakymas į A. Jurgelevičiaus kreipimasi)
Patikėję psichologais, privalome būti jautrūs ir dėmesingi, – jei ne viso pasaulio vaikams, tai nors šalia esantiems kompleksuotiems kolegoms – galbūt irgi išgyvenusiems sunkią vaikystę… Juk jie šaukiasi ir prašosi būti pastebimi, nors iš tiesų jų raudojimas dėl iš piršto išlaužtų problemų daugumai aplinkinių kelia tik juoką, na, gal dar ir graudžią šypseną…
Istorinių datų koduotė?
LŠPS pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus opusas (laiškas derybinės grupės nariams) „Bręsta neregėtas skandalas Lietuvoje – profesinės sąjungos savo funkcijas nori perleisti ministerijai“ pretendavo į sensacingą pranešimą, turėjusį sujaudinti visą Lietuvą. Įdomu, kad jis datuojamas balandžio 12-ąja diena, sutampančia su anų laikų sensacija – pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino į kosmosą skrydžiu.
Tačiau po keleto dienų autorius laišką dar papildo esmine įvadine dalimi. Tai padaro balandžio 17-ąją. Ir vėl sutapimas – beveik prieš 100 metų, balandžio 17-ąją, Vladimiras Iljičius Leninas (jis ir Uljanovas) Petrograde bolševikų konferencijoje suformulavo vadinamąsias „Balandžio tezes“: ką ir kaip privalės veikti proletariatas po to, kai nuvers tuometinę Rusijos valdžią.
O gal tai ne atsitiktiniai sutapimai, o sąmoningos istorinės asociacijos sensacijos įspūdžiui sustiprinti? Neužmirškime, kad laiško autorius yra diplomuotas istorikas. Todėl skaitydami šį laišką neišleiskime iš akių ir galimos „istorinės koduotės“: gal kiekviename LŠPS pirmininko žodyje privalome ieškoti daugiau nei iš pradžių perskaitome, gal tame „laiške darbo grupės nariams“ slypi nevienadienės reikšmės pastabos, o istorinę reikšmę įgysiančios tezės, praturtinančios tikruoju (žinoma, ne revoliuciniu) socialiniu dialogu grindžiamą profesinių sąjungų veiklos strategiją.
Žvilgsnis į kūrybinę laboratoriją
Kaip jau minėjome, A. Jurgelevičiaus laiškas labiau primena raudą, o šio žanro kūrinyje būtiniausia raiškos priemonė – retorinis kreipinys (pavyzdžiui: „Ar tu neturėjai duonos, kviečių, ko tu numirei? Ar negeri buvo bendrai, ar negeri buvo pasekėjai?“). Autorius nepaprastai gerai įvaldęs šią raiškos priemonę, – retorinį kreipinį jis kartoja nuo laiško pradžios iki galo.
„Gerbiamieji kolegos profsąjungiečiai, žmonės gerieji, ką jūs siūlote? Nejaugi profesinės sąjungos pritaria, kad jų darbą – teisinį mokytojų švietimą, konsultavimą darbo teisės klausimais, net ir atstovavimą teismuose – atiduosime ŠMM? Argi neužtenka Lietuvoje profesinių sąjungų, kad jų darbą leistume dirbti visų galų meistrams iš UPC ar kitos ŠMM pavaldžios įstaigos? Nejaugi maža mums visokių ŠMM išaiškinimų ar rekomendacijų dėl mokytojų darbo?“
Nesvarbu, kad retorinis klausimas nereikalauja atsakymo, tačiau mes negalime nepadėkoti už tokį širdį veriantį kreipimąsi.
Ar matote? Ar girdite, kokie mes nuostabūs esame sielvartaujančiam bičiuliui ir broliui Audriui! Mes – ir „gerbiamieji“, ir „kolegos“, ir „žmonės gerieji“. O jeigu taip, tai kaip galime Tau nepritarti. Taip, taip, mielas Audriau: ŠMM tikrai prirašė begalę išaiškinimų ir rekomendacijų. Tik… atsiprašome, ar tai – ne ŠMM pareiga?..
Žinoma, žinoma, tų profsąjungų Lietuvoje tikrai užtenka, pasakytume: jų net per daug… Vis dėlto tos, perteklinės profsąjungos, arba, kaip Tu vadini, „kai kurios“ siūlymų, dėl kurių taip jaudiniesi, nepalaikė. Ne, bičiuli Jurgelevičiau, tokiam ministerijos pasiūlymui dėl teisinio konsultavimo ir teisinės pagalbos mokytojams „kai kurios“ profsąjungos nepritarė. O konsultavimu darbo teisės klausimais apskritai „uždėtas“ neginčijamas tabu.
Beje, Gerasis žmogau Audriau, kodėl Tu taip bijai ministerijos teisinių pagalbų? Jeigu tiesa, kad Tavo vadovaujama profesinė sąjunga neturi nė vieno profesionalaus teisininko, tai būtų jums tik į naudą (Kukliai pastebėsiu: vienai iš tų Tavo neįvardijamų „kai kurių“ profsąjungų tokios pagalbos reikia mažiausiai, – LŠDPS dirba net trys teisininkai).
Bet grįžkime prie Tavo raudos.
„Prisiminkime. Būtent ŠMM „išaiškino“, kad budėjimas per pertraukas yra kone prigimtinė mokytojo pareiga ir už tai nereikia papildomai mokėti. Ne kas kiti, bet ŠMM specialistai išskaitydavo atestacijos nuostatuose, kad buvo būtina kas 5 metus patvirtinti atitiktį turimai kvalifikaciniai kategorijai. Beveik neabejoju, kad tyliai ŠMM pavaldžių specialistų patarti, daugelio mokyklų vadovai sudarė darbo sutartis su mokytojais, kuriose vietoje konkretaus darbo užmokesčio ar valandų skaičiaus įrašė, kad darbo užmokestis „mokamas pagal tarifikaciją“. Juk būtent dabartinės ministerijos vadovai buvo užsimoję mokyti „mokyklų komandas“, t.y. vadovus ir jiems lojalius žmones socialinio dialogo abėcėlės.“
Matome, kad, kaip privalu raudos žanrui, toliau išskaičiuojama, ką mirusysis veikė… Bet, atleisk, Audriau, ministerija dar neuždaryta. Gal taip raudi dėl to, kad paminėti ŠMM darbai turėjo kam nors skausmingų pasekmių?..
Ta proga derėtų pripažinti, kad gerbiamasis LŠPS pirmininkas yra, neperdėsime sakydami, labai kvalifikuotas problemų kėlėjas, dažniau save realizuojantis jas keldamas ar net sukurdamas, nei vyriškai spręsdamas. O dėl „socialinio dialogo abėcėlės“, tai jos „užsimojo mokyti“ ne dabartinės ministerijos vadovai, o buvusi ministrė ir Tavo partijos bičiulė R. Žakaitienė. Už tai nederėtų jos smerkti, – juk tai buvo bene vienas jos geriausių darbų, nuveiktų jos „ministravimo“ laikotarpiu.
Na, o Audriaus raudoje, pasiekusioje desperacijos kulminaciją, pagaliau pasigirsta ir valingesnės intonacijos, netgi imperatyvinė retorika. LŠPS pirmininkas kreipiasi į „kai kurias profesines sąjungas“ ir įsakmiai reikalauja „prisiminti ką turėjo nuveikti darbo grupė:“
„Kviečiu dar kartą prisiminti ką turėjo nuveikti darbo grupė, kurios nariai teikė tokius „gudrius“ pasiūlymus – pateikti siūlymus, kaip suderinti tėvų, mokinių ir mokytojų teises ir pareigas. Ar bent vienas pasiūlymas kalba apie tikrą ar tariamą teisių ir pareigų disbalansą? Gal yra bent vienas pasiūlymas peržiūrėti teisinę bazę? Atsakymas vienareikšmis – NĖRA.“
Kaip matome, čia panaudota dar viena retorikos priemonė: autorius pats savęs pakeltu tonu klausia ir pats sau „vienareikšmiškai“ ir pakeltu tonu atsako.
Įsiklausykime dar kartą į šį pasažą:“ Gal yra bent vienas pasiūlymas peržiūrėti teisinę bazę? Atsakymas vienareikšmis – NĖRA.“ Dabar turėtų pasigirsti audringi plojimai. Paplokime Ir mes. Išties efektingai pasakyta. Tačiau retorika pridengti melą – metodas nenaujas, tik … aplodismentams nutilus netiesa vis tiek išlenda kaip yla iš maišo.
Mielas Audriau, apsimelavai ir Tu: „kai kurios profsąjungos“ teikia tų pasiūlymų. „Yra, yra pasiūlymų, ir dėl teisinės bazės keitimo yra!“, – replikuojame mes Audriui iš auditorijos. Tačiau jis, apsvaigęs nuo aplodismentų, mūsų negirdi, kaip negirdėjo ir rašydamas savo raudą.
Vis dėlto neprarandame vilties, kad LŠPS pirmininkas vis dėlto kada nors teiksis pažvelgti į juos, kaip sakoma, bent viena akimi. „Kai kurios profsąjungos“ ne tik teikia siūlymus, bet ir spaudoje juos skelbia, pavyzdžiui: A. Bružas. Įtvirtinkime aukštą mokytojo statusą visuomenėje. Dialogas. 2012 m. kovo 22 d.; A. Kindurienė. Mokytojų teisės Lietuvoje. 2012 m. balandžio 19 d.. Gal vis dėlto Tave, Audriau, sudomins ir Lietuvos mokytojų suvažiavimo rezoliucija „Dėl mokinių nedrausmingo elgesio ugdymo įstaigose ir pedagoginių poveikio priemonių naudojimo prieš prasižengusius“?
Kreipimasis į autorių
Gerbiamas raudos autoriau Audriau. Gaila, tačiau faktų, kurie patvirtintų Tavo išgąstį, esą, „bręsta neregėtas skandalas Lietuvoje – profesinės sąjungos savo funkcijas nori perleisti ministerijai“, neįžvelgiame. Nebent Tu turi mums iš Aukščiau neduotų galių bei intuiciją gresiantiems pavojams atspėti. O šiandien dėkojame, kad esi neabejingas kolegoms, stengiesi juos apsaugoti nuo lemtingų klaidų..
Ir dar: kviečiame ir Tave, gerbiamasis LŠPS Pirmininke, į darbo grupės posėdžius, kurių iki šiol nelankei.
Vis dar sujaudinti Tavo raudos ir Tave užjaučiantys kolegos
Jūratė Voloskevičienė, dr. Aleksas Bružas, Aldona Kindurienė
