Vis dažniau pasigirsta istorijos apie mokinių smurtą prieš mokytojus. Mokytojai sako, kad tai ne atsitiktinumas, o vis labiau ryškėjanti tendencija.
Šiandien daugėja išpuolių prieš mokytojus
Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas sako, kad jei anksčiau mokytojo ir mokinio konfliktai apsiribodavo grubesniais žodžiais ir kreidos gabaliukų mėtymu, tai šiandien daugėja tokių išpuolių, kai pertraukos metu bandoma nustumti mokytoją nuo mokyklos laiptų ar susidorojama su juo po pamokų.
,,Pastaruoju metu ir fizinio smurto daugėja, kada mokiniai paleidžia kokį nors daiktą į mokytoją. Ir tai nėra rašiklis, nėra susuktas popieriaus gabalėlis. Tiesiog čiumpa nuo palangės molinį vazoną ir sviedžia. Buvo atvejis, kai penktokas stvėrė stalą ir stalu užsimojo vožti mokytojai.”
,,Pastaruoju metu ir fizinio smurto daugėja, kada mokiniai paleidžia kokį nors daiktą į mokytoją. Ir tai nėra rašiklis, nėra susuktas popieriaus gabalėlis. Tiesiog čiumpa nuo palangės molinį vazoną ir sviedžia. Buvo atvejis, kai penktokas stvėrė stalą ir stalu užsimojo vožti mokytojai.
Asociatyvi nuotrauka
Net ir mokiniai linkę pamokų metu vienas prieš kitą smurtauti, pavyzdžiui, stveria rašiklį ir smeigia kitam mokiniui į koją, nes jie ar susiginčijo, ar nepasidalijo, kas kur sėdės, ir taip toliau.
O kas atsakingas už mokinių saugumą pamokos metu? Mokytojas. Tai jeigu pats mokytojas jaučiasi nesaugus pamokoje kaip žmogus, o dar turi užtikrinti, kad ir mokiniai jaustųsi saugūs. O mokinių yra 30 ir daugiau dažnai klasėse“, – sako A. Avčininkas.
Vis labiau didėjanti tendencija – sistema mokytojus išsunkia iki išsekimo
Jo nuomone, tai ne atsitiktinumas, o vis labiau didėjanti tendencija – sistema mokytojus išsunkia iki išsekimo:,, O ir psichologinį smurtą mokytoji patiria kasdien ne tik iš vaikų, bet ir iš tėvų, ir iš tos pačios administracijos: kada mokytojas jaučiasi nesaugus, kada mokytojas jaučiasi žeminamas, kada sistemingai jam trukdoma veikti, kada nėra jokios pagalbos arba ta pagalba yra tiesiog imituojama. Jeigu tas mokytojas kreipiasi pagalbos, tai tas pagalbos šauksmas tiesiog ignoruojamas iš visų pusių: tiek ir iš administracijos, tiek iš institucijų, kurios turėtų suteikti pagalbos“.
,,Jeigu tas mokytojas kreipiasi pagalbos, tai tas pagalbos šauksmas tiesiog ignoruojamas iš visų pusių: tiek ir iš administracijos, tiek iš institucijų, kurios turėtų suteikti pagalbos“
Susidūrę su sunkumais mokytojai net neturi kur kreiptis
Psichologinė aplinka mokyklose yra tragiška, o susidūrę su sunkumais, mokytojai net neturi kur kreiptis. Kaip teigia A. Avčininkas, ,,psichologinė pagalba brangi, teisinė pagalba neprieinama, profesinė pagalba neegzistuoja. Todėl politikų garsiais skelbtas ,, Mokytojas –prestižinė profesija” iki 2025 metų tikriausiai taip ir liks tik populistinis lozungas.“
Kai kurie mokytojai ieško išeičių ir buriasi į mokytojų ratus, kur tarpusavyje gali išsikalbėti. Visa tai organizuoja mokytojai ir tai organizuoja savo laisvalaikio sąskaita, tačiau čia užsukti išdrįsta ne visi.
A. Avčininkas duoda interviu lrt.lt
,,Tu bijai eiti į tuos ratus, nes galbūt sutiksi pažįstamą, kuris gal pagalvos, kad toks neblogas mokytojas, bet turi bėdų. Bijai, kad nueis gandas, kad apie tave prastai pagalvos“, – pasakoja A. Avčininkas.
,,Paprastai įmonės galvoja apie savo darbuotojus ir dažnai siūlo galimybę pasitikrinti savo fizinę ir emocinę sveikatą. Tai kodėl to nėra tokiame sunkiame fiziniame ir emociniame mokytojų darbe?”
Paprastai įmonės galvoja apie savo darbuotojus ir dažnai siūlo galimybę pasitikrinti savo fizinę ir emocinę sveikatą. Tai kodėl to nėra tokiame sunkiame fiziniame ir emociniame mokytojų darbe?
,,Jeigu tu kreipiesi pagalbos į administraciją, yra tikimybė, kad apie tave pagalvos, jog tu negebi tinkamai dirbti, kad tu galbūt esi prastas savo dalyko specialistas, kad galbūt tavo klasės vadybos įgūdžiai irgi prasti“, – atsako mokytojas.
Net jei mokinys griebiasi smurto, tai nereiškia, kad jis bus nubaustas
Jeigu net jei mokinys griebiasi smurto, tai nereiškia, kad jis bus nubaustas. A.Avčininko teigimu, ,,jog mes visada ieškome tik pateisinimo. Ai čia tik vaikai. <…> jie mažamečiai, nepilnamečiai, jiems tam tikros teisinės normos ne visais atvejais galioja. Tada atsakomybė tenka jų tėvams ar globėjams ir tada galvoji, kokia pagalba man priklauso, ko aš galiu tikėtis, kas man padės..<…> Tada nenori niekas skandalo, nenori, kad viskas išlįstų į paviršių. Sako, ,,taikiai kaip nors išspęskit“. Ką reiškia ,,taikiai išspręsti“? Tai, jei jau tėvai ateina su advokatais, vadinasi, jie jau pasiryžę neatsitraukti. Mokytojas advokato pasisamdyti negali, nebent jo finansinė padėtis leidžia,o dažniausiai negali.
,,Kaip toks bendrojo ugdymo tinklas dirba iš esmės be teisininkų, ir mokytojas jokios teisinės pagalbos nesulaukia: tau grasina tėvai, tau grasina mokiniai, tu patiri mobingą galbūt net iš administracijos ar iš kolegų, ar kitų darbuotojų? „
Mokykla teisininkų irgi neturi – iki šiol šito fenomeno nesuprantu. Kaip toks bendrojo ugdymo tinklas dirba iš esmės be teisininkų, ir mokytojas jokios teisinės pagalbos nesulaukia: tau grasina tėvai, tau grasina mokiniai, tu patiri mobingą galbūt net iš administracijos ar iš kolegų, ar kitų darbuotojų? Ir tu tiesiog vėl lieki be pagalbos. Ir tada tu tiesiog supranti, kad tas kompromiso ieškojimas, ko tikimasi vienoje ar kitoje situacijoje, yra mokytojo atsitraukimas.“
Asociatyvi nuotr.
Visa sistema yra tiesiog psichologiškai smurtaujanti prieš mokytoją
,,Tai yra baisu. Mes išnaudojame mokytojus iki visiško išsekimo, iki tokios rezignacijos, iki kapituliacijos, kada mokytojas tiesiog kas kartą galvoja, kad galbūt šitie metai paskutiniai, galbūt daugiau aš nebegrįšiu , o galbūt ir šitų metų nebaigsiu. Šita visa sistema yra tiesiog psichologiškai smurtaujanti prieš mokytoją, pati sistema yra ydinga. Mes turėtume galvoti, kad ne tik mokiniai smurtauja, ne tik tėvai smurtauja, bet sistema yra suorganizuota taip arba jos vadyba yra tokia, kad mokytojas tiesiog centralizuojant patiria psichologinį smurtą“, – piktinasi mokytojas.
,,Ne tik mokiniai smurtauja, ne tik tėvai smurtauja, bet sistema yra suorganizuota taip arba jos vadyba yra tokia, kad mokytojas tiesiog centralizuojant patiria psichologinį smurtą.”
Kalbant apie valstybės požiūrį, mokytojas niekada netaps preztižine profesija
A.Avčininko teigimu, jam asmeniškai mokytojo specialybė yra prestižinė, todėl ir rinkosi mookytojo profesiją, tačiau kalbant apie valstybės požiūrį, sisteminiu požiūriu jis netiki, kad mokytojas bus prestižinė profesija.
,,Mokytojams pirmiausi reikia normalių darbo sąlygų, ir jausmo, kad jie yra ir reikalingi ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokyklų vadovams, ir tiems patiems buvusiems ir esamiems ir būsimiems ministrams. O šiandien jie jaučiasi palikti vieni Tačiau jei iš mokyklų išeis ir jie, su jais karti išeis ir mūsų vaikų ateitis.”
Mokytojams pirmiausi reikia normalių darbo sąlygų, ir jausmo, kad jie yra ir reikalingi ir vaikams, ir jų tėvams, ir mokyklų vadovams, ir tiems patiems buvusiems ir esamiems ir būsimiems ministrams. O šiandien jie jaučiasi palikti vieni Tačiau jei iš mokyklų išeis ir jie, su jais karti išeis ir mūsų vaikų ateitis.
Informacija paruošta pagal LRT.lt reportažą ,, Iš vaikų į mokytojus skrieja vazonai, kėdės ir stalai: pedagogas tikina – sistema mus išnaudoja iki išsekimo“ 2024-01-25
