Dalis mokytojų atsisako dalyvauti vienuoliktokų tarpiniame žinių patikrinime, kurio dalis vyks per moksleivių šv. Velykų atostogas.
LRT radijo laidoje ,,10 balų” (ved. Jonė Kučinskaitė). , kurioje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, diskutuojama pie tai, kaip traktuoti mokytojų darbą per mokinių atostogas, ar privaloma dalyvauti VBE ir tarpinių patikrinimų vykdyme, vertinime, kaip teisiškai traktuoti kalbas apie mokykloms privalomas kvotas.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) teigia, kad moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas. Tuo tarpu mokytojai primena, kad 2018 m. pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip pat buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.
,,Panašu, kad etatinio darbo apmokėjimo tvarkos tokios nepaaiškinamai sudėtingos tam, kad būtų lengviau manipuliuoti ir už tam tikras veiklas nemokėti.”
,,<…> ir mokytojai, ir vadovai, ir visi kiti turėtų žinoti: pamokoms, pasiruošimams ir taisymams skiriama maksimaliai 37 savaitės (mokinių atostogos neįskaičiuojamos), o valandoms bendruomenei – 42 savaitės. Taip skaičiuojamas metinis atlyginimas ir paskui padalijamas iš viso darbo laiko. O veiklos bendruomenei planuojamos rugsėjo mėnesį. Tik jas papildomai ir turi vykdyti mokytojai. Visa kita – jeigu nori, pageidauja, jeigu dėl to SUSITARIAMA ir, svarbiausia, už tai papildomai SUMOKAMA.
Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.
Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos … tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių”.
Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.
Laidoje diskutuojant, kaip teisiškai traktuoti kalbas apie mokykloms privalomas kvotas. L. Bručklienė sako, kad ,,kvotų negali būti, kad turėtų būti papildomai užmokama, nes tai nėra ugdymo proceso dalis”: ,,Valstybinis brandos egzaminas išeina už ugdymo proceso ribų. Ir todėl, jeigu nėra susitarta kaip laisvai pasirenkamos bendruomenės valandos, tai jos privalėtų būti papildomai apmokamos.“
Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu (daugiau LRT laidos ,,10 balų” ).
Laidos įrašą rasite čia.
