Balandžio 10 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos surengtoje diskusijoje dėl Ugdymo plano ir mokslo metų trukmės koregavimo 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metais. Nepaisant valdininkų išdėstytų argumentų, diskusijoje dalyvavę beveik visų švietimo profesinių sąjungų atstovai vieningai nepritarė idėjai ilginti mokslo metus.
Ministerija siūlo pradinių klasių mokinių mokslo metus pailginti 15, vyresniųjų – 5 dienomis. Pasak ministerijos atstovų, kai 2006 m. buvo sutrumpinti mokslo metai, esą suprastėjo mokinių rezultatai. Tačiau šį argumentą atrėmusi Erika Leiputė-Stundžienė teigė, jog Estijoje mokslo metai yra tokio paties ilgio kaip Lietuvoje, tačiau mokinių pasiekimai ten pastaraisiais metais ženkliai išaugo. Todėl ryšys tarp mokymosi laiko ir pasiekimų, anot jos, yra neesminis.
Ministerijos atstovai išdėstė argumentus, kurie lėmė idėjos ilginti mokslo metus atsiradimą: tai tolygesnis mokymosi ir mokytojų darbo krūvio išdėstymas; mokiniai mažiau „pamirštų“ per trumpesnes atostogas (esą yra atvejų, kai per vasarą pamirštama net skaityti), „giliau“ išmoktų; būtų daugiau laiko gebėjimams ugdyti; mokiniai būtų prasmingai užimti ir būtų sprendžiamos socialinės su užimtumu susijusios problemos.
Pasak švietimo profesinių sąjungų atstovų, visiems dirbantiems mokykloje yra aišku, kad mokinių darbingumas birželį yra labai prastas. LŠDPS nuomone, gerinti mokymo kokybę, stiprinti mokinių motyvaciją bei spręsti su užimtumu susijusias problemas reiktų kitaip – mažinti vaikų skaičių klasėse, pašalinti daugiausiai įtampos ir streso keliančius veiksnius, tinkamai išnaudoti tas pamokas, kurios yra, bei atkurti finansavimą neformaliajam ugdymui.
Ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko teigimu, ŠMM šiuo klausimu dar nėra apsisprendusi.
