2024 m. Seimui pritarus Švietimo įstatymo pataisoms, dvejiems metams atidėtas reikalavimas dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazijoje, už pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą gauti bent ketvertą. Iš vienos pusės tai išmintingas sprendimas ir atsižvelgta į įvairiausius kontekstus, iš kitos pusės buvo akivaizdu – keisis politinio pasitikėjimo komanda, tegul jai lieka tie sunkūs ir bet kuriuo atveju daliai visuomenės nepriimtini sprendimai.
Šis pokytis turėjo įsigalioti nuo 2026–2027 mokslo metų, t.y. jau kitąmet būtume privalėję į 11 klases nepriimti mokinių, kurie nepasiekė minimalaus lietuvių k. ir matematikos lygio. Tačiau liepos 14 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimą dėl atsisakymo taikyti minimalią pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelę. O liepos 16 d. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė Prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo vetuoti sprendimą. Kaip teigiama viešojoje erdvėje, kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad atsakas į nepakankamus pasiekimus turėtų būti papildoma pagalba ir individualus spragų mažinimo planas, o ne kartelės naikinimas. Tačiau spragos juk nedings mokiniams perėjus mokytis į profesines ugdymo įstaigas, tuo labiau, kad pabaigę kitokio tipo gimnaziją jie turės laikyti tokius pat VBE.
Manome, kad situacija yra gerokai sudėtingesnė ir vieno teisingo atsakymo nėra. Vis dėlto pagrindiniai akcentai turėtų būti dedami orientuojantis į pagalbą po 4, 8, 10 klasių žinių patikrinimo ir galimybes likviduoti spragas.
Taip, mechaniškai perkelti į paskutinę gimnazijos pakopą visus pageidaujančius yra rizikingas sprendimas, tačiau lygiai toks pat ar net rizikingesnis yra paleisti šešiolikmečius į niekur su pradinio išsilavinimo pažymėjimu. Juk ne visi tuo metu jau žino, kokią specialybę nori įsigyti, ne visuose regionuose yra tokia pasiūla. Taip tik padidėja rizika tuos jaunuolius išvis pamesti iš akiračio ir nebesuteikti jiems tolimesnio lavinimosi galimybių.
Taip pat reikėtų prisiminti, kad atnaujintos programos tuos mokinius užklupo 7-8 klasėje –daliai jų teko mokytis iš senų vadovėlių arba visai be jų, skubos tvarka prisitaikyti prie kitokio ugdymo. Pakankamai nuoseklu būtų reikalauti kokybės iš tų, kurie pagal atnaujintas programas mokosi nuo 1 klasės, suteikiant galimybę papildomai padirbėti, jeigu dėl pačių įvairiausių priežasčių atsiranda spragų.
Galų gale dar vienas argumentas būtų susijęs su tuo, kad iš tiesų nemotyvuotiems, netinkamo elgesio mokiniams, kurie nesuvokia išsilavinimo prasmės ir vertės, ir dabar galima neleisti eiti į 11 klasę – reikia tik neigiamai įvertinti jų žinias vedant bet kurio dalyko pusmetinius ir metinius pažymius, atsižvelgiant į tai, ar padaroma reikalinga pažanga dirbat papildomai. Taigi visi mokytojai turi instrumentą, kaip atskirti tuos, kurie tikrai nenori mokytis, nuo tų, kuriems galbūt tik reikia pagalbos ar postūmio.
Todėl iš esmės suprantame, kodėl buvo atšauktos nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. turėjusios įsiteisėti ankstesnės kadencijos Seimo priimtos Švietimo įstatymo nuostatos, kad dešimtokai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą nuo kitų mokslo metų turėtų išlaikyti ne mažiau kaip 4 balais. Tačiau siūlytume prie to grįžti vėliau, kai bus realiai pakoreguotos atnaujintos programos, kai bus suteikta visa įmanoma pagalba tiems, kurie mokydamiesi patyrė nesėkmių, kai mokiniai ir mokytojai bus aprūpinti reikalingomis mokymosi priemonėmis.Tik sukūrę kokybiškas ugdymo sąlygas galėsime pagrįstai tikėtis geresnių mokinių pasiekimų.
Kadangi bet koks staigesnis judesys švietimo sistemoje gali sukelti griūtį, siūlome labai gerai paskaičiuoti, kaip vienas ar kitas sprendimas galėtų paveikti visą sistemą – labiau ją išbalansuoti ar padėti išbristi iš krizės. Tai ir galėtų būti lakmuso popierėlis bandant įveikti pačius įvairiausius iššūkius.
