Praėjus dar vienai savaitei karantino sąlygomis: kokia ji švietimo bendruomenei?

2020-05-01

 
Kovo 16 dieną paskelbus karantiną buvo uždarytos visos švietimo ir ugdymo įstaigos. Kol dvi savaites mokiniai atostogavo, mokytojai intensyviai ruošėsi nuotoliniam mokymui, ir kovo 30 dieną ugdymo procesas buvo atnaujintas nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas iki šiol tebesitęsia visame ugdymo procese: ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, pradinėse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose, neformaliojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose. Iki šiol tebesitęsia ir neaiškumai dėl tolimesnio ugdymo proceso.

Šią savaitę Švietimo ir mokslo komitetas rinkosi aptarti aktualių švietimo problemų, taip pat profesinio mokymo ir neformaliojo ugdymo klausimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotame susitikime buvo diskutuota dėl brandos egzaminų organizavimo. Šiuose abiejuose nuotoliniuose susirinkimuose dalyvavo ir mūsų profsąjungos atstovai, tame tarpe LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pavaduotojai Gintaras Skapas ir Reda Brokartienė.

Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos pedagogas Gintaras Skapas pateikė savo įžvalgas bei pastebėjimus dėl neformaliojo ugdymo: „Į neformalųjį švietimą žiūrima ganėtinai pro pirštus. Tuo tarpu tai yra ne mažiau svarbi ugdymo sritis. Neformalus ugdymas papildo formalųjį ugdymą. Tai – sritis, leidžianti atsiverti vaikų kūrybai, jų kūrybinėms galioms. Muzikos ir meno mokyklos turėjo galimybę labai greitai pereiti prie bendravimo virtualioje erdvėje, nes mes bendraujame su kiekvienu vaiku atskirai. Visgi nuotolinis bendravimas ir atskirtis nuo bendraamžių nėra gerai vaikų psichologijai ir ateity reikės spręsti klausimus dėl vaikų psichologinių traumų. Todėl džiaugiuosi, jog nemenka dalis lėšų bus skiriama vaikų neformaliam ugdymui vasaros metu: bus organizuojamos vaikų stovyklos, kitos meno ir sveikatinimo priemonės. Lėšos, kurios buvo skirtos neįvyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, bus perskirstytos neformaliajam ugdymui.“

Vilniaus „Žirmūnų“ profesinio mokymo centro mokytoja Reda Brokartienė atkreipė dėmesį į profesinio mokymo problemas: ,,Siekiant sustiprinti profesinį mokymą, yra svarstoma galimybė mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programas, tuo pačiu pasirinkti mokytis profesijos. Tokiu atveju iškyla klausimas dėl gerokai padidinto mokinių mokymosi krūvio ir gimnazijose dirbančių technologijų mokytojų sumažėsiančio darbo krūvio. Taip pat kelia klausimų planuojama pameistrystės mokymosi formos plėtra, kai profesinių mokyklų mokiniai praktinį mokymą atlieka verslo organizacijose ir atsakomybę už mokinių praktinį mokymą prisiima darbdaviai. O kaip tada dėl profesinėse mokyklose įrengtų sektorinių praktinio mokymo centrų, į kuriuos investuotos didžiulės lėšos?“

Dar vienas aktualus švietimo bendruomenei klausimas šią savaitę buvo aptartas ŠMSM organizuotame susitikime. „Susirinkome aptarti ir nuspręsti dėl brandos egzaminų. Deja, vėl vyko tik diskusija. Buvo kalbama tik apie planą A – kaip galėtų vykti egzaminai. Apie kitokį scenarijų, jei epidemiologinė situacija nesikeis, šiame susitikime nebuvo svarstyta. O ir apie egzaminų organizavimą buvo kalbama gana neapibrėžtai. Nieko nenuspręsta“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas A. Navickas.

Taigi diskutuojami ir aptariami klausimai dėl tolimesnio ugdymo proceso išlieka: tiek dėl brandos egzaminų, tiek dėl tolimesnio mokymo, tiek dėl kitų aktualių švietimo klausimų. Kaip gyvensime kitą savaitę?

 

LŠDPS informacija