Sausio 16 d. Lietuvos švietimo sistemos centrui priklausančių organizacijų atstovai susitiko su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros pirmininke Audrone Pitrėniene. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė delegacijos vardu išreiškė norą sužinoti, koks nuo šiol bus profesinių sąjungų vaidmuo priimant sprendimus, nes iki šiol jis buvęs tik patariamasis, bei valdančiųjų struktūrų požiūris į jas. Naujoji komiteto vadovė patikino, jog norinti bendradarbiauti ir yra tam pasirengusi. „Švietimas – mano gyvenimas“, – teigė ji primindama, jog beveik visą gyvenimą dirbo švietimo srityje: mokytoja, mokyklos vadove, švietimo skyriaus specialiste.
A. Pitrėnienė sakė, jog visi profesinių sąjungų pateikti pasiūlymai bus svarstomi, vyks diskusijos.
Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas ją papildė teigdamas, jog kai tik įstatymo projektas užregistruojamas Seime, jis yra prieinamas visiems, o komitetas, jei jis paskirtas pagrindiniu, privalo apsvarstyti visus raštu pateiktus pasiūlymus. Tačiau kai projektas jau pradedamas svarstyti Seime, siūlyti pakeitimus gali tik Seimo nariai. Savo ruožtu komiteto pirmininkė paragino kreiptis su pasiūlymais, kad ji savo vardu galėtų registruoti profsąjungų pasiūlymus.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis užsiminė apie lėšų švietimui perskirstymą savivaldybėse, kur profesinės sąjungos neturinčios ne tik galimybės kontroliuoti proceso, bet ir apskritai susipažinti su ekonomine situacija. Pasak A. Pitrėnienės, savivaldybes saugančios Vietos savivaldos įstatymas, todėl Seimo komitetas tegali duoti rekomendacinio pobūdžio nurodymus. Visgi LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas paminėjo, jog jeigu profesinių sąjungų ir Seimo komiteto požiūriai šiuo klausimu sutaptu, tai jau turėtų nemažos įtakos savivaldybėms.
LŠDPS Kaišiadorių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Silvanavičius priminė, jog mokinio krepšelio lėšos nuo 2009 m. laipsniškai mažinamas, o tai savaime kenkia ugdymo kokybei. Per tuos metus MK nuo 3774 sumažintas iki 3310 litų, nekalbant apie tai, kad iš švietimo atimamos ir dėl mokinių mažėjimo sutaupytos lėšos. Be to, jo manymu, peržiūrėjus visas švietimui skirtų lėšų (6 proc. nuo BVP) finansuojamas sritis ir atsisakius abejotinos vertės projektų finansavimo, pinigų ugdymo kokybei užtikrinti tikrai turėtų pakakti.
Seimo komiteto pirmininkė teigė jau kelis kartus susitikusi su švietimo ir mokslo ministru ir jie sutarę, jog susiformavus ministerijos struktūrai bus kuriama darbo grupė MK metodikai peržiūrėti, kuriai vadovautų viceministro lygmens pareigūnas. „Metodika turi keistis taip, kad išgyventi galėtų įvairaus dydžio mokyklos“, – kalbėjo ji ir pripažino, kad situacija greit nepasikeisianti, bet išeities ieškoti reikia.
A. Pitrėnienė priminė, jog ministras yra aukštojo mokslo atstovas, tačiau jis esą uoliai gilinasi į bendrojo ugdymo specifiką. Jos teigimu, jeigu į procesą pavyktų įjungti ir Prezidentės patarėją švietimo klausimais, būtų suformuota nemaža jėga.
Anot pirmininkės, valstybės biudžeto svarstymas buvęs chaotiškas ir naujai valdžiai beveik nieko nepavykę pakeisti, tekę priimti nuėjusios valdančiosios daugumos suformuotą biudžetą. Ji išreiškė viltį, jog po pusmečio jis bus peržiūrėtas, tačiau realų pagerėjimą, jei tik neištiksianti nauja krizė, švietimo sistema turėtų pajusti 2014 m.
Į profsąjunginininkų pastabą dėl mokinių skaičiaus klasėje mažinimo, nes 32 vaikams per pamoką skirti pakankamai dėmesio mokytojui neįmanoma, A. Pitrėnienė atsakė, jog šią problemą galima bus spręsti peržiūrint MK metodiką.
Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė užsiminė apie galimybę parengti ir pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį. Iki šiol to nepavyksta padaryti dėl to, jog nei savivaldybės, nei ministerija neprisiima darbdavio vaidmens. Pasak jos, tereikia politinės valios šiek tiek pakoreguoti Darbo kodeksą.
Lietuvos krikščioniškosios šveitimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė paprašė paramos svarstant Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie apriboja nepilnamečių vaikų laisvalaikį be saugusiųjų priežiūros. Šiuos pakeitimus profsąjungos vertina teigiamai ir norėtų, kad jie būtų priimti. Pasak A. Pitrėnienės, šiuo klausimu nuomonių yra labai įvairių, o profsąjungų atstovams, jei jie to pageidautų, ji pažadėjo talkinti surengiant spaudos konferenciją.
Kitą susitikimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė pažadėjo kovo antroje pusėje. Be to, ji teigė kviečiama atvyksianti ir profsąjungų atstovų susitikimus.
