Pakalbėkime ne apie pinigus, o apie teisinės valstybės susitarimus ir nutarimus

2018-12-12

,,Antra, daugiau laisvės nėra vien streikų tikslas – jie patys yra laisvės išraiška. Palikdami darbo vietas, darbuotojai naudoja asmeninę ir kolektyvinę valią kovodami už laisves, kurių nusipelno.

Bet jei visa tai yra tiesa ir teisė streikuoti yra verta, kad ją gintume, tai ji dar turi būti ir prasminga. Ši teisė praranda bet kokį ryšį su darbuotojų laisve, jei jie neturi rimtos galimybės ją efektyviai įgyvendinti.‘‘
(plačiau straipsnyje „Streikas kaip demokratinės santvarkos garantija”).
O dabar tik faktai iš mūsų streiko ir LR teisiniai dokumentai:
Dvi savaites prasidėjus streikams informacinėje erdvėje žinių minimaliai – kelios žinutės, iškraipyta statistika, neteisingai skaičiuojami streikuojančių mokyklų procentai, deklaravimas, kad viskas švietimo sektoriuje gerai – nepatenkina mažuma mokytojų.
Streikas prasidėjo 2018-11-12, pirmą kartą prie derybų sėdama 2018-11-29, vėliau jos vienašališkai nutraukiamos, pokalbiai atnaujinti 2018-12-11.

Apie derybų laiką, pakeitimus, susitarimus streikuojančių niekas iš anksto neperspėja arba praneša tokiomis priemonėmis, kad informacija pasiektų kuo vėliau. Visais būdais bandoma diskredituoti streikuojančių mokytojų pastangas derėtis (ko vertas vien faktas apie slaptus susitarimus ŠMM antrame aukšte – apie juos mes, esantys trečiame aukšte, sužinome, kai tai praneša žurnalistė). 
Mokytojams likus miegoti ŠMM, visą laiką akcentuojami jų neteisėti veiksmai ir bandymas destabilizuoti situaciją. 
2018-11-30 mokytojus palaikančio mitingo metu užrakinamos ŠMM durys, pareikalaujama, kad likę mokytojai paliktų patalpas. Durys neatrakinamos ir pasirodžius streikuotojams. Kokie tokio poelgio tikslai? Ko tikimasi iš užpykusios minios? Minia lieka už durų ir pradeda dainuoti lietuvių liaudies dainas, giedamas himnas. Patys mokytojai imasi iniciatyvos žiūrėti, kad daugiau nekas neliptų per langus. Iš fakto, kad keli žurnalistai ir keli mokytojai įlipo per langą, per viešųjų ryšių akciją bandoma diskredituoti streikuojančius. Situacija suvaldoma, visus nuopelnus sau prisiima vienas politinis veikėjas. 
11-30 – 12-07 Išnešami ir vėl grąžinami minkštasuoliai, užrakinami ir vėl atrakinami tualetai, dušai, įleidžiami ir vėl neįleidžiami lankytojai, išleidžiami pasivaikščioti ir niekur neišleidžiami mokytojai, perduodamas maistas/vaistai – uždraudžiami bet kokie siuntiniai, leidžiama mokytojams keistis – nebeleidžiama, leidžiama 30 streikuojančių – leidžiama 15 – leidžiama pagal patvirtintą sąrašą. Po pirmojo pokalbio su ministru R. Masiuliu padėtis stabilizuojasi ir pagerėja. LR Konstitucijos 21 straipsnis: ,,Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.“
Streiko metu iš kai kurių mokyklų pasiekia informacija, kad nutraukiamos streikuojančių mokytojų darbo sutartys, nebemokamos SODROS įmokos, administracijos atstovai reikalauja grįžti į darbą, grasina ir šantažuoja. Darbo kodekso 250 straipsnio 1, 2 dalys: ,,Niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą ir teisės aktų nustatyta tvarka teisę į socialinį draudimą.‘‘
Aukščiausi valdžios pareigūnai tik prasidėjus streikui kalba apie tai, kad mokytojams tikrai nebus sumokėta. Bet Darbo kodekso 250 straipsnio 3 dalis teigia: ,, Derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streike dalyvaujantiems darbuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis.‘‘ 
Aukščiausi valdžios pareigūnai viešai kalba apie tai, kad į streikuojančių mokytojų vietas reikia priimti kitus arba mokinius vežti į nestreikuojančias mokyklas. Su tokiu reikalavimu/pasiūlymu kreipiamasi į respublikos savivaldybes. Darbo kodekso 250 straipsnis 7 dalis ,,Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų teikimą, bet nėra galimybės to padaryti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalis: ,,Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti.“
Aukščiausi valdžios pareigūnai vertindami streikuojančių mokytojų poziciją ir situaciją ŠMM, kalba apie terorizmo pavojų, apie priešiškų jėgų iš kitų šalių įtaką, apie valstybės perversmo sąmokslą, apie šalies ekonomikos destabilizavimą ir užsimena apie tai, kad gali nebeįvykti jokie rinkimai. Dėl to kaltinama streikuojanti profesinė sąjunga ir mokytojai. Konstitucijos 50 straipsnis: ,, Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.“ Profesinių sąjungų įstatymo 23 straipsnis: ,,Profesinės sąjungos turi teisę rengti susirinkimus, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius. Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką.“ 
LR Konstitucjos 33 straipsnis: ,,Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ 
LR Konstitucijos 5 straipsnis: ,,Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
LR Konstitucijos 7 straipsnis: ,, Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.‘‘
Laukite tęsinio

Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja