Pažintis su Estijos profsąjungomis ir švietimo sistema (I)

2014-04-22

Balandžio 13-15 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos nariai bei kiti aktyvistai iš visos Lietuvos viešėjo Taline, kur susitiko su Estijos profesinių sąjungų konfederacijos (EAKL) bei Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiais.

Su Estijos profesinių sąjungų veikla ir aktualijomis Talino mokytojų namuose svečius iš Lietuvos supažindino EAKL pirmininkas Pepas Petersonas (Peep Peterson). Jo teigimu, nors narystė profsąjungose ir nedidelė (8-10 proc.), tačiau veiklos metodai nuo Skandinavijos šalių, kur tradiciškai profsąjungoms priklauso didžioji dalis darbuotojų, Estijoje ne taip labai skiriasi. Čia jau yra susiklosčiusi šakinių tarifinių susitarimų kultūra, civilizuotai reaguojama į streikus, o minimali mėnesio alga (MMA) kasmet auga po 10-11 proc.

Šakos sutartyse – minimali alga

EAKL pirmininko teigimu, Estijos švietimo darbuotojai gana aktyviai jungiasi į profsąjungas, daugiau negu pusė jų priklauso Estijos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai. Ji yra vedanti šalies švietimui atstovaujanti organizacija, bet nepriklauso nacionaliniam centrui. P. Petersono teigimu, šiuo metu yra vedamos derybos dėl šios organizacijos įstojimo į konfederaciją. EAKL sudėtyje dar yra viena nedidelė Tartu regiono švietimo profsąjunga.

Nors Estijoje, kaip ir Lietuvoje narystė profsąjungose nedidelė, tačiau skirtingai nei pas mus, ten yra šakos kolektyvinių sutarčių, kuriose susitariama dėl atlyginimų. Štai 2012 m. 25 dienas streikavę medikai pasirašė susitarimą, kuriuo vidutiniškai 20 proc. padidinti jų atlyginimai. Švietimo darbuotojai taip pat turi tarifinę sutartį, kaip ir kitų sričių samdomieji, kuriems atstovauja stiprios profsąjungos. Aktyvūs darbuotojai energetikos bei transporto sektoriuose, silpniausios profsąjungos – prekybos ir finansų srityse.

Pasak P. Petersono, daug metų Estijos valdžioje buvo dešinieji, todėl smarkiai apkarpytos garantijos profsąjungų atstovams. Štai anksčiau nuo darbuotojo sumokėto nario mokesčio gale metų jam buvo gražinamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau šita galimybė atšaukta. Profsąjungų lyderiai taip pat neturi beveik jokių garantijų, kurios jį apsaugotų nuo galimo persekiojimo darbe. Dešiniųjų valdymo laikotarpiu gerokai suprastėjo ir darbuotojams buvę palankūs darbo santykių įstatymai, ypač atleidimo iš darbo atveju. Dabar, kai į valdžią Estijoje atėjo socialdemokratai, profsąjungos tikisi, jog pavyks susitarti dėl darbuotojams palankesnių įstatymų, o šiuo metu derinamame kolektyvinių sutarčių įstatymo projekte bus atsižvelgiama ir į profsąjungų pageidavimus.

Kuria profsąjungos lyderių mokymo sistemą

altPastaraisiais metais Estijoje atlyginimai auga 8 proc., šiuo metu minimali mėnesio alga yra 355 eurai (po mokesčių – 300 eurų). MMA auga kasmet po 10-11 proc., kitais metais ji jau bus 390 eurų, tačiau profsąjungos tikisi, kad pavyks susitarti dėl spartesnio MMA augimo. Beje, derybose dėl MMA vyriausybė nedalyvauja, tariasi tik samdomųjų ir samdytojų atstovai.

Profsąjungos nariai Estijoje moka po 1 proc. nuo atlyginimo, kai kurios profsąjungos siūlo tiek paslaugų, kad darbuotojai sutinka mokėti ir didesnį nario mokestį. Štai transporto sektoriuje mokamas 1,4 proc. nario mokestis, mat dalis lėšų keliauja į nedarbo kasą, tad profsąjungos nariai papildomai draudžiami nuo nedarbo.

P. Petersono teigimu, EAKL šiuo metu kuria savo mokymo sistemą profsąjungų lyderiams, nes iš ES fondų skiriamos lėšos mokymams, deja, nepasiteisino. Anot jo, nebegalima leisti rengti seminarų, kur svarbiausia dalis yra pietūs, o profsąjunginiame darbe tuo tarpu daryti tas pačias klaidas, kaip ir prieš 20 metų.

Nevengia naudotis ir streikais

2013 m. pradžioje į konfederacijos postą išrinktas tuo metu transporto profsąjungai vadovavęs P. Petersonas pasirengęs gerinti profsąjungų įvaizdį bei tobulinti profsąjungų struktūrą. Štai Estijos statybininkai, pavyzdžiui, ir norėdami negali įstoti į profsąjungą, nes tokios paprasčiausiai nėra. Pranešėjo teigimu, lengviausia suburti darbuotojus, kurie dirba su darbo sutartimis ir uždirba apie 1000 eurų, o sunkiausia su tais, kurie gauna MMA ar vos daugiau.

Nedarbas Estijoje pagal darbo biržos duomenis – 5,5 proc., pagal statistikos departamento metodiką – 8 proc. Emigracija – taip pat skaudi problema, kaip ir Lietuvoje, daug estų važiuoja dirbti į čia pat esančią Suomiją, kur atlyginimai yra gerokai didesni. Anot P. Petersono, siekiama emigrantus susigrąžinti į šalį, paskirų sričių darbdaviai derasi su profsąjungomis dėl jų atlyginimų.

Streikų kultūra Estijoje taip pat jau yra. Vieni pirmųjų 2002 metais sužlugus deryboms dėl didesnių algų streikavo Tartu autobusų vairuotojai, kurie pirmąją mokslo metų dieną 7 val. vienai valandai sustabdė darbą. 2012 m. tris dienas streikavo mokytojai, jau minėtas ir tais pačiais metai įvykęs dvidešimt penkių dienų medikų streikas. Šių metų sausį vieną valandą streikavo keltų bendrovės „Tallink“ darbuotojai. Juos palaikė ir streiko metu bendrovės laivus Helsinkio uostuose boikotavo suomių profsąjungos. Laimėta 8 proc. didesnė alga.

Streiku grasinta ir tuomet, kai „Tallink“ atleido profesinės sąjungos pirmininką. Ultimatumą pateikusi profsąjunga reikalavo iki tam tikro laiko grąžinti į darbą pirmininką arba bus imtasi radikalesnių priemonių. Įvertindami, kad su streikuojančiais estais visuomet solidarizuojasi ir suomiai, bendrovės vadovai nesiryžo rizikuoti ir grąžino lyderį į darbą. P. Petersono teigimu, tai realaus bendradarbiavimo pavyzdys, įrodantis, kaip svarbu bendrauti su kitų šalių profsąjungomis.

Estijos savivaldybės turi realią derybinę galią

Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Talino miesto susivienijimo pirmininke Evi Veesaar papasakojo apie didžiausios Estijos švietimo profsąjungos veiklą. Estijoje šakinėmis sutartimis nustatomas ir minimalus švietimo darbuotojų atlyginimas, o savivaldybėse dar deramasi dėl didesnio MMA. Pvz., minimali mokytojo metodininko alga šalyje yra 888,88 euro, o Taline – 900 eurų. Deja, neseniai valdžia Estijoje panaikino kategorijas (anksčiau jos buvo kaip ir Lietuvoje) ir įvedė etatinį darbo apmokėjimą, taip pat papildomai nebemokama už vadovavimą klasei. Dėl to mokytojai labai nepatenkinti, o profsąjunga tikisi, kad su naujuoju švietimo ministru pavyks susitarti dėl pedagogams palankesnių sprendimų.

Kaip jau minėta, kiekvienoje savivaldybėje profsąjungos gali susitarti dėl geresnių sąlygų tam tikros teritorijos darbuotojams. Štai Taline pasirašytas teritorinis susitarimas, kuriame numatyta, jog ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimai yra tokio paties dydžio, kaip ir bendrojo lavinimo mokytojų – 800 eurų, o auklėtojų padėjėjai nuo gegužės mėn. gaus pusė mokytojų MMA – 380 eurų.

E. Veesaari papasakojo apie mokytojų streiką bei tūkstantinį mitingą Talino Laisvės aikštėje, įvykusį 2012 metų pavasarį, kai reikalauta didinti algas bei stabdyti mokytojus engiančias reformas. Ji prisiminė visuotinį palaikymą – medikų, transportininkų, net aktorių, kurie solidarumo streikais pritarė mokytojų reikalavimams.

Deja, pasak Talino švietimo darbuotojų lyderės, šiuo metu šalyje trūksta mokytojų visose grandyse, jaunimas šios specialybės nesirenka dėl mažo atlyginimo. Štai pernai, jos teigimu, studijuoti estų kalbos ir literatūros pedagogo specialybę pasirinko tik vienas abiturientas.

Baigusi pranešimą E Veesaari aprodė Talino mokytojų namus. Šio pastato, esančio Talino širdyje – Rotušės aikštėje – istorija siekia 14 amžių, o jo įspūdingose patalpose vieši garbūs svečiai, įskaitant ir visus Estijos prezidentus.

(Bus daigiau)