Nuo šių mokslo metų atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Jose atsiras tokie dalykai kaip astronomija, filosofija ar net musulmonų sunitų tikyba, o mokytojai gaus daugiau laisvės planuoti pamokas. Pedagogai sako, kad naujovės nėra blogos, bet trūksta mokymo priemonių – reikia užsakyti vadovėlius, kurių jie dar nė nematė, o kai kuriems dalykams vadovėlių lietuvių kalba apskritai nebus.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informuoja, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. atnaujintos visų dalykų ugdymo programos bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse bei III gimnazijos klasėse, likusiose klasėse – nuo 2024 m., išskyrus kelis dalykus, kurių programos bus diegiamos ir lyginėse klasėse. NŠA duomenimis, iš viso atnaujintos 47 ugdymo programos. Pabrėžiama, kad programose bendrosios programos nėra absoliučiai naujos, o tik atnaujintos, todėl jose „nėra radikalių permainų“. Vis dėlto pokyčių atsiras.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, mokytoja Lilija Bručkienė naujoves, ypač dėl mokytojo laisvės planuoti pamoką, vertina gana gerai. „Patys pokyčiai, manau, kad yra geri, nes paliekama daug laisvės rinktis mokytojui. Ta laisvė iš esmės yra tai, ko mes jau seniai siekėme: kad būtų galima atsižvelgti į klasės specifiką, į regiono specifiką, į tam tikrus mokinių gebėjimus ir t. t.“, – komentuoja ji TV3.lt. Anot L. Bručkienės, problemos susijusios ne su atnaujintų programų turiniu (nors ir jis vertinamas įvairiai), o su mokomosios medžiagos trūkumu.
„Visos problemos, manau, prasideda, kad kol kas nėra vadovėlių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tam, kad realizuotum visą laisvę, tie vadovėliai galėtų būti. Galbūt reikėtų chrestomatijų, metodinių priemonių ar kažko panašaus. Viso to nėra“, – teigia L. Bručkienė.
Visą straipsnį galite rasti čia
