Nerepetuokim grįžimo į mokyklas!

2020-05-15

alt

 

Šią savaitę, trečiadienį, Vyriausybė galutinai apsisprendė leisti vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą nuo gegužės 18 dienos, nuo gegužės 25 dienos – pradinį ugdymą, o nuo gegužės 30 dienos – bendrąjį ugdymą švietimo įstaigose, derinant jį kartu su nuotoliniu ir laikantis nustatytų saugumo reikalavimų. Galutinį sprendimą, ar mokyklos dirbs nuotoliniu, įprastu ar mišriuoju būdu, leista priimti savivaldybėms ir mokyklų vadovams pritarus mokyklų taryboms.

Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius rekomenduoja grąžinti mokinius į mokyklas dviem savaitėms derinant gyvą ugdymo procesą su nuotoliniu argumentuodamas tuo, jog trumpalaikis vaikų grįžimas į ugdymo įstaigas yra labai svarbus ruošiantis rugsėjo 1-ajai ir tokia patirtis bus labai naudinga ir nacionaliniu mastu, rengiantis kitiems mokslo metams.

„Noras susitikti su kolegomis ir mokiniais yra didžiulis. Tačiau kitų argumentų ir prasmės sugrįžti į mokyklas dviem savaitėms mokytojų bendruomenė nemato, nes ir apklausos rodo, jog nuotolinis mokymas vyksta gana sklandžiai ir mokymas įsibėgėjo. O teigimas, jog trumpas – dviem savaitėms – sugrįžimas į mokyklas kaip generalinė repeticija prieš rugsėjo pirmąją yra tik bandymas pateisinti savo sprendimą, kuris neturi jokios logikos. Ką ten repetuoti? Kiekvienais metais prasideda nauji mokslo metai ir mes jiems pasiruošiame. Nereikia jokių repeticijų ir eksperimentų su mokiniais ir mokytojais dabar.

Suprantame, jog mišriojo mokymo repeticija yra siūloma norint apsaugoti vyresnio amžiaus žmones. Tačiau vyresni mokytojai nenorėtų būti diskriminuojami: jie norėtų dirbti normaliai, jei saugu. O priešingu atveju, tai ir jaunesnio amžiaus mokytojai nesijaustų saugiai.

Požiūris į darželių auklėtojas irgi ne visai suvokiamas. Suprantam tėvų norą grįžti anksčiau į darbą ir palikti vaikus darželiuose. Visgi auklėtojos nesupranta, kodėl jos turi grįžti anksčiau į darbą nei kiti pedagogai. O dabar dar kalbama tik apie tiesioginį auklėtojų darbą, bet ne apie nuotolinį. Susidaro įspūdis, jog kartais vyriausybė bando perdėtai parodyti rūpestį, o kartais pro pirštus žiūri į žmonių sveikatą ir saugumą, kaip šiuo atveju – dėl darželio auklėtojų“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas A. Navickas Žinių radijui.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo pakoreguoti ankstesni Vyriausybės sprendimai dėl švietimo bendruomenei tam tikrų opių klausimų. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, jų yra maždaug 17 tūkst., profilaktiškai tirtis dėl COVID-19 nėra privaloma. Iš švietimo įstaigų darbuotojų taip pat negalima reikalauti pažymų, kad jie serga kai kuriomis ligomis ir dėl to priskiriami rizikos grupei. Darbuotojas tokią informaciją gali pateikti savo noru. Taip pat atšaukiama nuostata, kad 60 metų ir vyresni darbuotojai negali dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Dabar tai tik rekomendacija, ar tokio amžiaus darbuotojai gali ateiti į darbą, ar dirbti nuotoliniu būdu, apsisprendžiama individualiai.

„Džiugu, jog vyriausybė reaguoja į švietimo bendruomenės kritiką ir keičia netinkamus savo sprendimus“, – teigia LŠDPS pirmininkas A. Navickas.

Naujausiomis žiniomis dėl ugdymo proceso birželio mėnesį, Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus ir dauguma kitų savivaldybių bei mokyklų linkusios šiuos mokslo metus pabaigti nuotoliniu būdu.

Gegužės 14 d. pokalbis su LŠDPS pirmininku Andriumi Navicku Žinių radijo laidoje „Ryto Espresso“

 

LŠDPS informacija