Spalio 15 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) susitiko su Kauno miesto savivaldybės derybine grupe dėl teritorinės švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties. Savivaldybei iš esmės nepritarus pateiktam sutarties projektui, šalys sutarė derybas baigti pasirašydamos nesutarimo protokolą.
Nors savivaldybė deklaruoja pasirengimą konstruktyviam dialogui, jos siūlymas iš esmės apsiriboja profesinės sąjungos informavimu apie tam tikrus švietimo klausimus ir kelių atskirų nuostatų svarstymu. Didžioji dalis pasiūlymų dėl mokytojų saugumo, darbo sąlygų ir ekonominių bei socialinių garantijų buvo atmesta, nepateikiant išsamaus argumentuoto pagrindimo.
„Savivaldybė kalba apie konstruktyvų dialogą, bet kai reikia konkrečių įsipareigojimų, dialogas baigiasi. Mums nepaaiškinta, kodėl daugelis pasiūlymų esą neįgyvendinami, kodėl jie nepatenka į savivaldybės kompetenciją ar kokiais finansiniais skaičiavimais remiamasi, – sako LŠDPS Kauno miesto susivienijimo pirmininkė Loreta Mačiulienė.
Profesinė sąjunga siūlė konkrečias priemones mokytojų saugumui stiprinti, darbo sudėtingumui kompensuoti ir ekonominėms bei socialinėms garantijoms gerinti. Tačiau savivaldybė šių pasiūlymų iš esmės nepriėmė ir nepateikė konkrečių alternatyvų.
Jeigu mokytojų saugumas ir darbo sąlygos savivaldybei iš tiesų rūpi, kodėl ji nenori dėl jų prisiimti aiškių įsipareigojimų? Deklaruoti norą kalbėtis lengva – kur kas sunkiau imtis realių veiksmų.
LŠDPS pabrėžia, kad socialinis dialogas negali būti formalumas, kai viena pusė teikia konkrečius pasiūlymus, o kita apsiriboja bendromis deklaracijomis.
„Kauno savivaldybė nori, kad mokytojai būtų dėkingi net už galimybę būti informuotiems. Tačiau profesinė sąjunga nėra pašto dėžutė, į kurią galima įmesti informaciją ir vadinti tai socialiniu dialogu. Mes atėjome derėtis dėl realių garantijų mokytojams, o savivaldybė iš esmės pasakė: jūsų problemos – ne mūsų kompetencija ir ne mūsų rūpestis,“ – teigia LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Kol kas mokytojų keliami klausimai lieka neišspręsti.
