Kovo 25 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos būstinėje susirinko muzikos ir meno mokyklų pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.
Susirinkusiuosius pasveikino ir pasidalinti patirtimi bei įžvalgomis dėl vienijimosi paragino LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro vadovė Irena Peciukonienė, LŠDPS prezidiumo narė Erika Leiputė-Stundžienė.
Pasidaliję patirtimis ir problemomis meno mokyklų pedagogai nusprendė vienytis ir įsteigė LŠDPS muzikos ir meno mokytojų centrą. Jam vadovauti išrinkta Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos profesinės organizacijos pirmininkė Rita Kalinskienė (nuotr.), pavaduotojais – Liudmila Vorobjova iš Zarasų ir Stanislovas Dovidavičius iš Kaišiadorių meno mokyklų.
Pasak dalyvavusiųjų diskusijoje, neformalus ugdymas yra nepelnytai nuvertintas tiek vietinės, tiek centrinės valdžios pradedant finansavimo mažinimu, baigiant požiūriu. Prisidengiant krize sumažintas finansavimas kažkiek pagerintas, tačiau ateitis vis tiek labai neaiški. Kadangi muzikos ir meno mokyklas finansuoja savivaldybės, kurios priverstos ieškoti būdų kaip sutaupyti, tad muzikuojančius, piešiančius ar šokančius vaikus lavinantys pedagogai tik surėmę pečius dar gali ko nors pasiekti.
„Ikimokyklinukai“, kaip ikimokyklinių įstaigų darbuotojus vienijantį susivienijimą vadina jo vadovė I. Peciukonienė, susibūrė į centrą 2010 metais, kai šioms įstaigoms buvo „gana striuka“. Pasak jos, reikėjo išeiti į platesnius vandenis: „buvo svarbu, kad mus pastebėtų ministerijoje, savivaldybėse, Seime“. Veiksmai, atlikti susivienijus į centrą, padėjo – į darželių problemas atkreipė dėmesį valdžia ir spauda. I. Peciukonienė pabrėžė, kad tam tikros srities specifiką ir problemas geriausiai supranta tos srities specialistai, kurie žino, ko ir kaip reikalauti. LŠDPS dar yra į centrą susibūrę ir specialieji pedagogai.
Kaišiadorių meno mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas Stanislovas Dovidavičius (nuotr.) prisiminė, kaip mokytojams teko kovoti prieš brukamą eksperimentą – Neformalaus ugdymo koncepciją, pagal kurią darbuotojai privalėjo ugdyti visokius vaikų gebėjimus, neskiriant pakankamai dėmesio meniniam lavinimui. Projektas numatė, kad mokytojai turėjo įgyti papildomų licencijų, pildyti papildomų dokumentų, tačiau, pasak kaišiadoriškio, „įvyko stebuklas“: darbuotojai tapo pilietiški, parengė peticiją, kreipėsi į ministeriją ir šios iniciatyvos savivaldybei nepavyko įgyvendinti.
Anykščių muzikos mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė Rita Uturytė pasakojo, kad sunkmečiu buvo mokyklai sumažintas finansavimas, labai „susitraukė“ ir ugdymo planas. Susibūrus į profesinę sąjungą ir pradėjus dialogą su vietine valdžia situacija pagerėjo, šiems metams finansavimas kiek padidintas.
Zarasų meno mokyklos profsąjungos pirmininkė Liudmila Vorobjova (nuotr.) paminėjo, kad zarasiškiai buvo pirmieji menininkai, sugebėję sukilti (Zarasuose rugsėjo mėnesį streikavo šešios mokyklos). Jos teigimu, buvo susidariusi jau tokia absurdiška situacija, kad tylėti nebebuvo galima, todėl visi darbuotojai susibūrė į profesinę sąjungą. Pirmininkė pasidžiaugė, kad juos palaikė ir kitos rajono bendrojo lavinimo mokyklos, iškovota šiek tiek papildomų lėšų. „Be to, kai politikai svarstė šių metų biudžetą, jie jau žinojo, kad mes netylėsim, tad nedrįso numatyti mažiau lėšų“, – sakė L. Vorobjova.
Panevėžio muzikos mokyklos atstovė Audronė Sakalauskienė pabrėžė atsainų savivaldybės požiūrį į neformalų ugdymą, nors esą kai reikia kokius renginius organizuoti, valdžia mielai prisimena muzikuojančius vaikus ir jų pedagogus.
Ukmergės meno mokyklos profesinės sąjungos vadovas Nikolajus Kononovas teigė, jog jo ugdymo įstaigai buvo blogiau krizės metais, tačiau prieš metus padėtis šiek tiek pagerinta, nors daugiau finansavimas nedidėja.
Adelaida Sutkienė iš Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos sakė, kad jos įstaigoje yra profesinė sąjunga, kuri „dirba direktoriui“: visi savo noru susimažino algas, ėjo nemokamų atostogų, tik ji viena tam pasipriešino. Deja, kolektyve tapo „balta varna“.
Pasak Kauno taikomosios dailės mokyklos mokytojos Reginos Valentukonienės, jos įstaiga priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau problemos tokios pačios: finansavimas mažėja, kenčia vaikai ir mokytojai.
Šalčininkų muzikos mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė Vida Ivanovskaja prisiminė, kad vienais metais dalis kolektyvo savo noru ėjo nemokam
ų atostogų, tačiau kitais metais visi atsisakė tą daryti.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas išklausęs kalbėjusiųjų pastebėjo, jog stipresnė bendruomenė sugeba vietoje išspręsti vieną ar kitą problemą, tačiau tai – laikina. „Šiemet turėjo savivaldybė pinigų, tai davė, kitąmet neturės – neduos“, – ironizavo jis ir pasveikino mokytojų pasiryžimą burtis ir koordinuotai spręsti problemas.
Be pirmininkės ir dviejų pavaduotojų išrinktos dar keturios LŠDPS Muzikos ir meno mokyklų mokytojų centro komiteto narės: Vida Ivanovskaja (Šalčininkų muzikos mokykla), Audronė Sakalauskienė (Panevėžio muzikos mokykla), Adelaida Sutkienė (Šiaulių 1-oji muzikos mokykla), Rita Uturytė (Anykščių muzikos mokykla).
