Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ surengė mokytojų, mokyklų vadovų, moksleivių ir jų tėvų apklausą dėl mokslo metų ilginimo. Apklausa buvo vykdoma interneto tinklapyje apklausa.lt laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki kovo 29 d. Joje sudalyvavo 15 600 respondentų, beveik pusė jų (46,9 proc.) – tėvai, 24 proc. – mokytojų, 22,4 proc. – mokinių, 2 proc. – mokyklų vadovų ir 4,3 proc. – nepriklausančių nė vienai kategorijai.
Kovo 30 d. minėtų organizacijų atstovai spaudos konferencijoje pristatė apklausos rezultatus bei informavo apie balandžio 10 d. numatomas viešąsias diskusijas su valdžia prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės.
Apklausos rezultatai
Absoliuti dauguma apklaustųjų (89,9 proc.) atsakė nemanantys, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymosi kokybę ir mokymosi rezultatus. Neabejojančių, jog ilgesni mokslo metai nesumažins mokymosi krūvio ir namų darbų apimčių, taip pat yra didžioji dauguma – 83,7 proc. O į klausimą, ar manote, kad vaikų pasiekimai ir savijauta pagerės, jeigu jie ilgiau turės būti mokykloje, neigiamai atsakė 91,9 proc. respondentų.
Daugiau nei pusė (53,6 proc.) apklaustųjų mano, jog mokslo metai galėtų būti ilginami tik skyrus papildomą finansavimą kultūrinei pažintinei veiklai. 83,9 proc. atsakiusiųjų į anketos klausimus teigia, jog užuot ilginus mokslo metus būtina peržiūrėti ugdymo programas. 65,4 proc. respondentų mano, kad greičiau reiktų sumažinti mokinių skaičių klasėse, negu didinti mokymosi dienų skaičių. Kiek mažiau – 54,90 proc. mano, kad didesnė problema yra ne nepakankama mokslo metų trukmė, o mokinių lankomumo ir motyvacijos stoka. Paprašyti išvardinti problemas, reikalaujančias greičiausio sprendimo, apklaustieji mano, kad didžiausią įtaką mokymosi pasiekimams daro perkrautos programos (61,3 proc.), po to eina motyvacijos stoka (46,3 proc.) ir per didelės klasės (41,4 proc.). Tuo tarpu tik 3,4 proc. apklaustųjų mano, jog mokslo metų ilginimo įtaka ugdymosi kokybei yra didžiausia.
Ministerijos konsultacijose negali dalyvauti nei mokytojai, nei tėvai
„Iš tų rezultatų matome, kad ministerija nesiima veiksmų švietimo kokybei gerinti“, – sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, neva ilginti mokslo metus rekomenduoja Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tačiau pasak A. Navicko, EBPO išskiria visai kitus dalykus: mokytojų atlyginimo kėlimą, švietimo kokybės skirtumų tarp miesto ir kaimo mokyklų sumažinimą, neformalaus ugdymo prieinamumo gerinimą ir pan.
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė pasakojo, kad dalyvavo viešosiose konsultacijose dėl mokslo metų ilginimo, kurias užsakė Švietimo ir mokslo ministerija, o įgyvendina Ugdymo plėtotės centras. Konsultacijose dalyvavo apie 30 dalyvių, tačiau dėl blogai parinkto laiko – 13 val., jose neturėjo galimybės dalyvauti nei mokytojai, ne įstaigų vadovai, nei mokiniai, nei tėvai. „Vienintelis dalykas, kuris nuskambėjo tose konsultacijose, – tai, kad turi būti organizuojama neformali veikla“, – sakė R. Osipavičiūtė, tačiau vėliau paaiškėjo, jog lėšų tam skirti nežadama. Be to, konsultacijas-seminarą, kurio tikslas buvo ieškoti galimybių, kaip pagerinti ugdymosi kokybę, moderavo Rytis Juozapavičius, o per pertrauką dalyviai buvo vaišinami ne tik kava, bet ir kibinais. Už kokias lėšas visa tai buvo surengta, R. Osipavičiūtei sužinoti nepavykę.
Vilniaus švietimo profsąjungos pirmininkė taip pat informavo, jog į Vyriausybės vykdomos apklausos dėl mokslo metų ilginimo klausimus galima atsakyti tiek kartų, kiek nori. „Mūsų apklausą galima buvo pildyti tik vieną kartą iš vieno kompiuterio“, – sakė R. Osipavičiūtė.
Norima vaikus sukišti į internatus?
„Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ l.e. prezidentės pareigas Rasa Žemaitė pasidžiaugė, kad „netikėtai aktyvūs“ apklausoje buvo tėvai. „Jie turėtų aktyviai dalyvauti sprendimų procese. Jie mato, kokie yra jų vaikai – kiek turi pamokų, ar yra pavargę. Tėvai nesupranta: vardan ko norima pailginti mokslo metus ir vardan ko norima patrumpinti vasaros atostogas?, – kalbėjo R. Žemaitė. – Jeigu siekiam kokybės, tai klausimas, ką vaikai veiks per tą prailgintą laiką?“ Dar vienas svarbus dalykas, anot jos, – mokinių arba mokytojų skaičius klasėje: „Tėvai mato, kad gabiausieji arba tie, kuriems sunkiausia, lieka be dėmesio. Mokslo metų ilginimas rodo, kad norima keisti tik dėl pokyčių“.
Aktyvių mamų sambūrio lyderė taip pat kritiškai įvertino argumentą, kad tėvai neva neturi kur dėti vaikų, todėl būsią geriau, jei jie daugiau laiko praleis mokyklose. „Atsakingi tėvai rūpinasi savo vaikais, o jeigu jau norima tėvams padėti, tuomet turėtų būti finansuojama įvairi ir gausi popamokinė veikla: būreliai, baseinai, įvairios edukacinės programos. O dabar panašu, kad norima vaikus sukišti į internatus“, – replikavo R. Žemaitė.
Pažintinei veiklai skiriami 3 eurai per metus
LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė retoriškai klausė, ką vaikai veiks birželio mėnesį, jeigu pažintinei veiklai per metus skiriama vos 3,03 euro vienam vaikui? Be to, anot jos, jeigu bus pailginti mokslo metai, vaikai žada boikotuoti pamokas.
„Ministerija konsultacijas organizuoja taip, kad jose negali dalyvauti nei mokytojai, nei tėvai. Profesinės sąjungos, tėvų organizacijos nekviestos į jokias konsultacijas, todėl nusprendėme į viešą konsultaciją pakviesti ministrę, – informavo LŠDPS pirmininkas A. Navickas. – Manom, kad šiose konsultacijose dalyvaus daugiau žmonių, nei rengiamose ministerijos“.
„Negalime toleruoti ir tyliai pritarti, norim garsiai paprieštarauti. O jeigu ŠMM ir toliau lips per mokinių, mokytojų, tėvų galvas, – bus akivaizdu, koks šios Vyriausybės požiūris į pačios ypač deklaruotą dialogą su visuomene“, – kalbėjo A. Navickas.
Protetsto akcija – viešosios konsultacijos su valdžia dėl mokslo metų ilginimo vyks balandžio 10 d. Pradžia – 11.30 prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
LŠDPS inf.
