Modeliui nepritaria, rengiasi streikui

2018-04-27

Balandžio 26 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirminių profesinių organizacijų pirmininkų susirinkimas. Pagrindinė jo tema – etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio projektas. Surinkusieji taip pat tarėsi dėl tolimesnių veiksmų.

Renginyje dalyvavo Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė ir Lietuvos mokytojų sąjūdžio atstovė Rūta Andriuškevičienė.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas informavo, jog nors kai kurios naujojo modelio detalės jau paaiškėjo, tačiau vis dar labai daug nutylėjimo, pvz., koks bus finansavimo modelis, kaip bus paskirstyti papildomi milijonai. Jo teigimu, modelis netenkina ir mokyklų direktorių, kurie kalba apie kilsiantį pasipriešinimą bendruomenėse bei didelį spaudimą įstaigos vadovui, nes tik jis bus atsakingas už naujos sistemos įgyvendinimą.

LŠDPS pirmininkas informavo, kad Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacija pasisako prieš skubotą labai dar ydingo modelio įvedimą ir siūlo jį atidėti iki kitų metų rugsėjo 1 d.

LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius (nuotr. pirmas iš dešinės), LŠDPS atstovavęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbo grupėje, kūrusioje modelį, išvardijo didžiausias projekto negeroves mokytojams:

1) metinis, o ne savaitinis valandų skaičiavimas etate. Anot jo, taip papildomai prisideda 90 val. per metus, nes nevedant pamokų per mokinių atostogas, jos bus sukeltos į kitas savaites. „Ir tai – už tą patį atlygį, nes koeficientai lieka tokie patys“, – sakė V. Silvanavičius. Jo teigimu, toks valandų skaičiavimas iki šiol buvo profesinėse mokyklose, ir jose dirbantys mokytojai tuo skundėsi bei tikėjosi, jog naujasis modelis pakeis jų darbo sąlygas. Deja, ministerija nusprendė padaryti priešingai – pablogino sąlygas visiems.

2) Didelis turimų pamokų intervalas. Pagal naująjį modelį pamokų etate gali būti nuo 13 iki 27, kas reiškia, jog vienas mokytojas etatą turės su 16 pamokų, kitas – su 26, ir taip gali būti net toje pačioje mokykloje. Modelio rengėjų ir jo šalininkų argumentas – lankstumas, neva lietuvių kalbos ar matematikos ir etikos mokytojai niekada neturės vienodai pamokų. „Žinoma, kad yra skirtumas, bet juk ne 12 pamokų. Jeigu etikos pamokų yra viena per savaitę, o matematikos – penkios, tai ir palikime kokių šešių valandų intervalą“, – komentavo V. Silvanavičius. Be to, anot jo, jau daug kartų įsitikinta, jog vadinamasis lankstumas, grindžiamas dideliais intervalais, baigiasi ties ta intervalo riba, kuri yra „pigesnė“ arba palankesnė vadovui.

3) Mokytojų etato sandaroje per mažai skiriama laiko nekontaktinėms valandoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis (pasiruošimui pamokoms, darbų taisymui, vertinimui ir t.t). Tokių projekte numatyta 30-50 proc. nuo kontaktinių valandų skaičiaus, t. y. nuo 5,4 – 9 val. per savaitę. Tuo tarpu nekontaktinėms valandoms mokyklos bendruomenei galima skirti iki 50 proc. nuo VISO ETATO, t. y. iki 18 val. LŠDPS siūlė su kontaktinėmis valandomis susijusiai veiklai skirti 40-70 proc. nuo kontaktinių valandų skaičiaus, tačiau į tai neatsižvelgta.

4) Mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai. V. Silvanavičaus teigimu, projekte atsirado nauji koeficientų laipteliai, susiję su darbo stažu: nuo 15 iki 20 metų, 20-25 ir daugiau nei 25 m. „Atrodo, reiktų ploti, nes patenkintas ilgus metus profsąjungų keltas siekis. Tačiau paskaičiavus, kiek koeficientas didėja, matome, jog didėjimas yra 5,3 euro „ant popieriaus“. Taigi neva įvykdytas šakos kolektyvinės sutarties vienas punktų, tačiau pinigų tam nėra“, – kalbėjo LŠDPS pavaduotojas. Tuo tarpu LŠDPS siūlė atsisakyti intervalų ir koeficientus didinti ne mažiau kaip 20 proc.

5) Pernelyg didelė laisvė susitarti mokyklose. LŠDPS siūlė įstatyme aiškiai apibrėžti nekontaktines valandas atitinkančias veiklas (nurodyti baigtinį veiklų sąrašą), tačiau toliau siūloma dėl visko susitarti vietoje, nors pinigus skiria ministerija ir jų, panašu, nedaugėja. „Nežinau, kiek direktorių turi tokių galių, kad su kepaliuku duonos pamaitintų visą minią, – ironizavo V. Silvanavičius. – Todėl mes keiksime vadovus, pjausimės tarpusavyje dėl tos valandėlės ar pusantros už nekontaktinį darbą, nors realiai niekas nesikeis“.

Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė (nuotr. antra iš kairės) informavo, jog sostinės pedagogai nepritaria modelio projektui, jau vien dėl to, kad trūksta informacijos, kaip viskas atrodys. Jos teigimu, vilniečiai pasikvietę išklausė abu nuo profesinių sąjungų darbo grupėje dirbusius narius – V. Silvanavičių ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininką Audrių Jurgelevičių, kuris mano, jog reikia įvesti etatinį darbo apmokėjimą nuo rugsėjo 1 d., ir paskui esą žiūrėti, kaip bus. Po šio susitikimo, anot R. Osipavičiūtės, nuspręsta modelio projektui nepritarti.

LŠDPS pirminių profesinių organizacijų susirinkimas vienbalsiai nutarė nepritarti ŠMM parengtam modeliui ir tarėsi dėl tolimesnių veiksmų. Nuspręsta gegužės 18 d. surengti įspėjamąjį streiką.

LŠDPS inf.