Pagaliau parengtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio projektas, skambiu pavadinimu MEDUS (mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema). Naujosios darbo apmokėjimo tvarkos variantas pirmiausiai pristatytas Seimo Švietimo ir mokslo komitete kovo 21 d., kitą dieną pedagogams ir jų atstovams – Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM).
Pristatymuose dalyvavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai kovo 22 d. susirinko į Prezidiumo posėdį, kuriame dalijosi įžvalgomis ir planais.
Pristatymas ministerijoje įvertintas kaip vykęs viešųjų ryšių prasme, nes liejosi gražūs žodžiai ir pažadai, tačiau nebuvo jokio konkretumo, kuris leistų susidaryti bendrą vaizdą, kaip atrodys mokyklos ir mokytojų darbas po rugsėjo 1 d. Klausimų kilo daug, tačiau atsakymų į juos arba negauta, arba jei vis dėlto pavyko išklausti kelių skaičių, tai jie greičiau bauginantys.
Tuo tarpu pristatymas Seimo komiteto nariams buvo gerokai konkretesnis. Dar posėdžio išvakarėse parlamentarai gavo tiek patį modelio projektą, tiek bendrojo ugdymo mokytojo darbo laiko sandaros ir darbo krūvio lentelę.
Pasak ŠMM atstovų, kiti būtini dokumentai, numatysiantys mokytojo pareigybės aprašo metodiką bei mokytojo darbo krūvio sandarą, dar rengiami. Į klausimą, kokiu principu į mokyklas ateis lėšos ugdymui, pasiūlyta per daug nesigilinti ir neprisirišti prie pavadinimų (klasės ar mokinio krepšelis), esą vienaip ar kitaip finansavimas bus.
Taigi apibendrinant turimą informaciją, galima išgryninti keletą naujojo darbo apmokėjimo modelio detalių.
Nepaisant valdininkų pastangų sugriauti mitą, kad mokytojų neva nesiekiama atleisti, vis dėlto teigiama, kad pertvarka norima mokinių ir mokytojų santykį padidinti iki 1:12 (skaičiuojama, kad šiuo metu vienam mokytojui tenka 8 mokiniai). Be to, iš gautų skaičių matyti, kad etate galės būti net 27 kontaktinės valandos, o mokykloje formuojant etatų skaičių finansuoti numatyta 21 valanda etate. Maža to, yra numatyta, jog nuo rugsėjo 1 d. bus 28 tūkstančiai mokytojų etatų. Kadangi šiuo metu šalyje dirba 35 tūkstančiai mokytojų, tikėtina, jog kas penktas neteks darbo.
Nerimą kelia ir nekontaktinių valandų, susijusių su pamokomis, skaičius: 18-kai kontaktinių valandų tenka nuo 6,3 iki 9 val. joms pasiruošti ar taisyti darbus. Tuo tarpu jau dabar mokytojui tam tikslui gali būti tarifikuojama iki 7,5 val.
Priešingai nei kitiems valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams (visų jų darbo apmokėjimas reglamentuotas vienu įstatymu), mokytojams nenumatyta kintamoji darbo užmokesčio dalis, nors kasmetinis veiklos vertinimas, kuris būtent ir susijęs su papildomu paskatinimu, atsiras. Modelio kūrėjai teisinasi, neva kintamosios atlyginimo dalies atsiradimas įneštų papildomo biurokratizmo.
Pristatant modelio projektą nėra nurodomi atlyginimų koeficientų dydžiai, todėl matant tik valandas etate ir nežinant įkainių bei neturint informacijos, kiek mokyklos gaus lėšų nuo rugsėjo 1 d., sunku pasakyti, ar mokytojai nenukentės dar labiau.
Be to, teigiama, jog įvedus naująją darbo apmokėjimo tvarką mokytojams neva bus apmokama už visus jų atliekamus darbus. Tačiau gauti atlygį už visą profesinę veiklą mokytojai turi galimybę ir dabar, tačiau problema juk yra lėšų stygius.
Nors teigiama, jog vienas iš modelio tikslų yra į mokyklas pritraukti jaunų mokytojų, tačiau žemesnės kvalifikacijos mokytojams etate bus numatyta daugiau kontaktinių valandų nei aukštesnės kvalifikacijos mokytojams. Kyla pagrįstų abejonių, ar jaunų žmonių nuo mokyklų neatbaidys iš karto užgriuvęs didelis krūvis už 600 eurų algą „į rankas“.
Vienas iš naujosios tvarkos privalumų, jos kūrėjų teigimu, yra lankstumas. Esą mokyklose bendruomenės galės susitarti, kiek ir kokių etatų turėti. Tačiau, jeigu etatai bus suformuoti pagal ugdymo valandų skaičių ir skiriamas finansavimas nebus didinamas, laisvės susitarti ne tiek ir daug. Be to, taip atsiranda dar vienas įrankis vadovams atsikratyti kuo nors jiems neįtikusių mokytojų.
Dar vienas niuansas, kuris nebuvo paminėtas pristatant modelį mokytojams, tačiau iškilo svarstant projektą Seime, – neliks priemokos už darbą gimnazijos klasėse. Taip neva ketinama panaikinti iki šiol buvusią diskriminaciją.
Tačiau naikindami diskriminaciją vienoje vietoje, modelio kūrėjai įveda kitą – kontaktinių valandų etate mokytojai, dirbantys mažose mokyklose, turės mažiau nei dirbantieji didelėse ugdymo įstaigose. Todėl tikėtina, jog atsiras priešprieša tarp kaimo ir miesto mokytojų.
„Nors modelis ir pavadintas skambiu pavadinimu MEDUS, tačiau akivaizdu, jog jį kopinėjo nepatyrę bitininkai, nes jo skonis tikrai nekoks“, – ironizavo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Įvertinus visus niuansus LŠDPS prezidiumas nelinkęs pritarti pateiktam modelio projektui, nes mato ne norą gerinti ugdymo kokybę, o mažinti mokytojų skaičių, bloginti darbo sąlygas.
Vis dėlto nuspręsta išklausyti ir šalies mokytojų nuomonės. Tam tikslui yra parengta anketa, kuri bus platinama mokyklose, o apibendrinus apklausos rezultatus bus svarstomas veiksmų planas.
MEDUS – projektas, teiktas Seimo nariams kovo 21 d.
Bendrojo ugdymo mokytojo darbo sandara – projektas, teiktas Seimo nariams kovo 21 d.
LŠDPS inf.
