Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, dalis mokytojų sako nesijaučiantys pasirengę ekstremaliosioms situacijoms.
„Dabartiniai mokymai, kurie vykdavo, galbūt dažniau susiję su tuo, kad vaikai yra palydimi į priedangą, į rūsį ar į sporto salę, tuo žinojimas dažnai baigiasi. <…> Kaip elgtis? Ar čia tik palydėti mokinius į rūsį ir laukti kol ekstremali situacija baigsis? Ar galima imtis kažkokių konkrečių veiksmų?“ – retoriškai klausia LŠDPS pirmininkas A. Navickas, duodamas intreviu lrt.lt
Taip pat šiuo klausimu žiūrėkite LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko interviu laidoje ,,Delfi Diena”.
,,Reaguojant į pastarųjų savaičių įvykius Vakarų pasaulio politikoje, viešojoje erdvėje kyla nemažai diskusijų dėl mūsų šalies pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Kol vieni sako, kad kalbos apie karo grėsmę sukelia sumaištį ir bereikalingą paniką, priešingos stovyklos atstovai argumentuoja, jog privalome būti pasiruošę viskam. Šioje vietoje pavyzdį rodo kai kurios institucijos, kurios pačios imasi iniciatyvos ir kreipiasi į valdžią, prašydamos kuo skubiau suteikti ne tik teorines, bet ir praktines žinias, kaip veikti ekstremaliose situacijose”, – rašoma laidos anonse.
Laidos įrašą rasite čia
Primename, jog Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), atsižvelgdama į pasaulyje susidariusią ir kasdien kintančią politinę situaciją ir galimas grėsmes mūsų šaliai, kreipėsi į ŠMSM, Vyriausybę, Prezidentūrą, KAM, prašydama kuo skubiau imtis priemonių, kurios garantuotų Lietuvos ugdymo įstaigų darbuotojų mokymus ir teorinį bei praktinį pasiruošimą veikti ekstremaliomis aplinkybėmis.
Profsąjungos nuogąstavimus jau išgirdo Švietimo ministerija ir žada įtraukti praktinius užsiėmimus. Dėl mokymų organizavimo dar tarsis su savivaldybėmis.
