Gegužės 6 dieną vyko nuotolinis LŠDPS tarybos posėdis, kuriame buvo aptarta profsąjungos veikla ir aktualiausi švietimui klausimai.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas informavo, kad prasidėjo derybos dėl 2022 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties, o LŠDPS pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė pristatė Šakos kolektyvinę sutartį su pataisymais.
A. Navickas
Dėl darbo grupių veiklos
Švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygoms tobulinti darbo grupė
LŠDPS švietimo pagalbos specialistams darbo grupėje atstovavusi profsąjungos pirmininko pavaduotoja, teisininkė Erika Leiputė-Stundžienė informavo, jog Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta darbo grupė dėl švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygų tobulinimo baigė darbą. Įvyko 9 darbo grupės posėdžiai.
E. Leiputės-Stundžienės teigimu, darbo grupė parengė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8,14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Toliau jis bus svarstomas. Švietimo pagalbos specialistams didėja darbo užmokestis.
Toliau sudarytuose keturiuose atskiruose pogrupiuose bus svarstomos švietimo pagalbos specialistų darbo funkcijų tobulinimas. Nutarta, jog psichologams atstovaus LŠDPS narys psichologas Edvardas Šidlauskas, LŠDPS Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas, profesinės organizacijos pirmininkas, socialiniams pedagogams – LŠDPS narė socialinė pedagogė Sonata Končienė, LŠDPS Telšių „Kranto“ progimnazijos soc. pedagogė, profesinės organizacijos pirmininkė, specialiesiems pedagogams ir logopedams – LŠDPS Panevėžio miesto susivienijimo pirmininko pavaduotoja ir Panevėžio specialiųjų pedagogų profesinės organizacijos pirmininkė, logopedė ir specialioji pedagogė Dalia Gudienė.
E. Leiputė-Stundžienė
Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui tobulinti darbo grupė
Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui tobulinti darbo grupėje LŠDPS atstovauja LŠDPS narė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė. L. Bručkienė informavo, kad jau dalyvavo dvejuose darbo grupės posėdžiuose ir suprato, kad tai – „ministerinis teatras“. Ji vienintelė toje darbo grupėje, kuri yra už tai, jog reikia viešinti informaciją. Darbo grupėje siūloma naikinti visas mokytojų kvalifikacines kategorijas. ,,Tai labai blogintų mokytojų padėtį: mokytojai pajus psichologinį smurtą, kad imtųsi visų papildomų darbų“, – kalbėjo L. Bručkienė.
Tarybos nariai įpareigojo L. Bručkienę viešinti informaciją iš darbo grupės posėdžių.
L. Bručkienė
Dėl planuojamų pokyčių viduriniame ugdyme
Alytaus susivienijimo pirmininkė ir etikos mokytoja M. Platūkienė pristatė, kokie laukia pokyčiai viduriniame ugdyme: apie pasirenkamus dalykus, brandos darbą ir kitus numatomus pakeitimus.
M. Platūkienė išreiškė susirūpinimą, jog tokie pokyčiai susiaurins galimybes vaikui plėsti kompetencijas, o kai kurių dalykų mokytojai bus nežinioje dėl tolimesnio darbo perspektyvų.
M. Platūkienė
Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo
Panevėžio rajono susivienijimo pirmininkė Doloresa Rakauskienė pristatė naujas aktualijas dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo projekto. Tai aktualu ir kelia rūpestį mokykloms Panevėžio, Marijampolės, Raseinių ir kituose rajonuose.
Gražūs tikslai – Tūkstantmečio mokyklos idėja dėl ugdymo kokybės gerinimo. Visgi reikalavimai griežti: sutvarkius mokyklų tinklą pagal rekomenduojamas naujas taisykles, negalima bus formuoti gimnazijų, jei gimnazijų yra mažiau nei 31 mokinys. Tokie pokyčiai būtų įgyvendinami nuo 2022 m.
Kokios galimybės? Pavyzdžiui, Panevėžio rajone neliktų 7 mokyklų. O rajonuose tendencija tokia, jog vaikų mažėja. Baiminamasi, kad tokiu atveju visi mažesni rajonai bus nuskriausti, nes rajonuose neliktų gimnazijų iki 2024 metų. Išsigandę ir mokyklų direktoriai.
Nuspręsta stebėti situaciją, rinkti informaciją ir svarstyti dėl tolimesnių profesinės sąjungos žingsnių šiuo klausimu.
D. Rakauskienė
Dėl neformalaus ugdymo – Švietimo įstatymo 15 str. pakeitimo projekto
Meno mokyklos pradėjo matyti grėsmę dėl Švietimo įstatymo 15 str. pakeitimo projekto.
E. Leiputė-Stundžienė informavo, kad kartu su pirmininku A. Navicku dalyvavo LRS ŠMK posėdyje balandžio 28 dieną šio klausymo svarstyme. Jo metu pirmininkas Andrius Navickas pareiškė nepritarimą dėl šio įstatymo pataisos pakeitimo.
Taip pat LŠDPS raštu kreipėsi į LRS Švietimo ir mokslo komitetą, kad nepritaria įstatymo 15 str. pakeitimo projektui. Tuo klausimu profsąjungai sureagavus ir išreiškus nepritarimą klausimas buvo atidėtas.
J. Kiškienė dėl vakcinacijos, testavimo ir grįžimo į mokyklas: ,,Vilnius – degantis miestas‘‘
Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė aptarė susidariusią situaciją Vilniuje dėl vakcinacijos, testavimo ir 5-11 klasių mokinių bei dvyliktokų grįžimo į mokyklas.
,,Atstovauju Vilniui, o ten viena iš sunkiausių epidemiologinių situacijų Lietuvoje. Epidemiologine prasme, Vilnius – ,,degantis‘‘ miestas. Mokyklos čia didelės, todėl 5-11 klasių mokinių grįžimas į mokyklas yra komplikuotas tiek vietos prasme, tiek testuojant mokinius. Dauguma Vilniaus miesto susivienijimo pirminių organizacijų pirmininkų yra prieš grįžimą į mokyklas “, – kalbėjo J. Kiškienė.
J. Kiškienės teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leido spręsti savivaldybėms dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas. O savivaldybė pasiūlė nuspręsti pačioms mokyklų bendruomenėms grįžti į mokyklas ar ne. Savivaldybė pasiūlė pasirinkti mokykloms tris variantus: baigti mokslo metus nuotoliniu būdu, grįžti į mokyklas mišriuoju būdu pastoviai testuojantis arba vesti pamokas lauke. Trečiasis variantas yra neįmanomas įgyvendinti daugumoje Vilniaus mokyklų, kur mokosi virš 1000 mokinių. Apklausus mokyklų tėvus, daugumoje mokyklų nuspręsta tęsti mokslo metus nuotoliniu būdu. Pagrindinės priežastys – nenorima testuotis arba bijoma užsikrėsti. Kai kurie dvyliktokai jau vėl grįžta mokytis nuotoliniu būdu.
Labiausiai vilniečius mokytojus piktina situacija, kai mokytojai privalo testuotis, tuo tarpu abiturientams, kurie jau yra pilnamečiai, testavimas yra tik rekomenduojamas.
Vyko diskusija dėl testavimo. Situacija skirtingose savivaldybėse skirtinga: vienur mokytojai turi galimybę skiepytis mokykloje, kitur tokios galimybės ne tik kad nėra, bet net sunku gauti ,,švelnesnių‘‘ testų ir tenka daryti tokius, kokie yra siūlomi.
A. Navickas apibendrino bendrą Lietuvos situaciją dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas: didžiosiose mokyklose situacija tokia, kad grįžimas į mokyklas komplikuotas, tuo tarpu kai kuriose mažose savivaldybėse norima grįžti į mokyklas. Dauguma profesinių sąjungų pirmininkų yra prieš grįžimą. Todėl nuspręsta, jog profesinė sąjunga nepritaria 5- 11 klasių mokinių grįžimui į mokyklas.
J. Kiškienė
Kasmetinių mokymų organizavimas
Nuspręsta, jog kasmetiniai LŠDPS mokymai vyks 2021 m. rugpjūčio 18-19 dienomis, „Harmony Park“, Vazgaikiemyje, Prienų rajone.
Dėl LŠDPS priklausymo tarptautinėms profsąjungoms
LŠDPS narė ir Vilniaus Žemynos progimnazijos anglų kalbos mokytoja Danguolė Pilipavičienė, atstovaujanti profsąjungai komunikacijos koordinavimo klausimais, informavo, kad gegužės 5 d. kartu su pirmininku A. Navicku dalyvavo susitikime su ETUCE naujai išrinktu prezidentu Larry Flanagan ir ETUCE Europos regiono direktore Susan Flocken. Susitikimo metu buvo išsakytas nusivylimas šia tarptautine organizacija, nes nesulaukta palaikymo, kai 2018 m. LŠDPS streikavo. ETUCE vadovai reagavo į šį pareiškimą, pažadėdami atsakyti.
D. Pilipavičienė taip pat supažindino, kokiuose kituose ETUCE, taip pat CESI, tarptautiniuose renginiuose dalyvauta.
Kiek iš tikrųjų reikia ir galima skirti žmogiškųjų išteklių bei kiek prasminga dalyvauti tarptautinėje veikloje, bus sprendžiama ateityje, priklausomai nuo tolimesnio tarptautinių organizacijų palaikymo ir bendradarbiavimo.
D. Pilipavičienė
Posėdžio pabaigoje A. Navickas konstatavo, jog šios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos visos siūlomos pertvarkos kelia daug nerimo ir abejonių švietimo bendruomenėje. Maža to, yra keistas Švietimo ministerijos reikalavimas slėpti informaciją iš įvairių darbo grupių, ,,Juk ministrė yra pažadėjusi būti atvira ir kalbėti apie viską atvirai ir nuoširdžiai, ne tik apie Covid-19. O dabar visuose susitikimuose ir darbo grupėse keliamas klausimas dėl informacijos neviešinimo, reikalaujama neteikti informacijos, kuri privalo būti vieša. Ko bijomasi? Kas darosi? Kodėl varžomos žmonių laisvės? “- apibendrindamas posėdžio metu pateiktą informaciją kalbėjo A. Navickas.
LŠDPS informacija
