Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ragina pakeisti Lietuvos švietimo tarybos nuostatus, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas švietimo bendruomenei.
Misija ir realybė
Lietuvos švietimo taryba – tai Seimo sudaryta, jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija. Jos misija – dalyvauti rengiant švietimo politiką ir strateginius dokumentus, teikti siūlymus Seimui, Vyriausybei, Prezidentui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei konsultuoti dėl švietimo tobulinimo.
Pagal nuostatus, tarybą sudaro 27 nariai, skiriami ketverių metų kadencijai. Tačiau LŠDPS pažymi, kad šios sudarymo tvarka – neteisinga ir neatspindi realios švietimo bendruomenės nuomonės.
Misija neįgyvendinama – būtini pokyčiai taryboje
LŠDPS atkreipia dėmesį, kad dabartinė kandidatų atrankos ir skyrimo į Lietuvos švietimo tarybą tvarka pažeidžia profesinių sąjungų autonomijos principą.
Pagal galiojančius nuostatus, kai profesinės sąjungos pateikia daugiau kandidatų, nei numatyta vietų, galutinį sprendimą, kurie iš jų bus paskirti, balsavimu priima Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Tai reiškia, kad valdžios atstovai patys turi teisę pasirinkti, kurios profesinės sąjungos kandidatai patenka į tarybą, o kurios ne. Tokia ydinga tvarka sudaro prielaidas eliminuoti drąsiai problemas keliančias profesines organizacijas. Tai ne tik riboja profesinių sąjungų teisę savarankiškai deleguoti savo atstovus, bet ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam susivienijimų autonomiškumo principui.
Kaip pažymi LŠDPS, tik autonomiškos, nuo valdžios nepriklausomos profesinės sąjungos gali būti tikras pilietinės visuomenės balsas ir veiksmingas demokratinės valstybės garantas.
Tačiau susiklostė labai negera tendencija, kad į Lietuvos švietimo tarybą išrenkami tie atstovai, kurie tik pritaria valdančiųjų sprendimams ir vengia nagrinėti aktualijas bei kelti problemas. Akivaizdu, kad tokia tarybos veikla neįgyvendina išsikeltos misijos, todėl pokyčiai yra būtini.
Lygiavertiškumo stoka švietimo taryboje
Esant tokiai atrankos tvarkai, iškreipiamas ne tik profesinių sąjungų nepriklausomumas, bet ir pati Švietimo tarybos sudėties pusiausvyra. Šiuo metu darbuotojų atstovams, profesinėms sąjungoms, skiriamos vos 2 vietos iš 27.
„Tokia disproporcija iškreipia demokratinį atstovavimą ir eliminuoja didžiausią švietimo sistemos dalį – joje dirbančius žmones“, – teigia LŠDPS.
Profesinė sąjunga pabrėžia, kad švietimo politika turi būti kuriama kartu su tais, kurie ją įgyvendina – mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, aukštųjų mokyklų darbuotojais. Be jų balso jokios reformos nebus nei tvarios, nei teisingos.
LŠDPS siūlo pokyčius
LŠDPS siūlo keisti Lietuvos švietimo tarybos nuostatus taip, kad darbuotojų atstovų skaičius būtų lygiavertis darbdavių bei valdžios institucijų atstovų skaičiui.
Taip pat siūloma įtvirtinti aiškų mechanizmą, kuris užtikrintų, kad į tarybos sudėtį patektų didžiausią narių skaičių turinčių profesinių sąjungų atstovai.
Tik taip būtų galima užtikrinti, kad švietimo darbuotojų balsas taryboje būtų ne simbolinis, o realiai reikšmingas švietimo politikos formavimui.
