Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elvyra Kasperavičienė lrytas.lt dalijasi savo mokytojos patirtimi.
Kaip jai pavyksta susidoroti su nelengva užduotimi – jos mokiniai gauna daug gimtosios kalbos egzamino šimtukų, džiugina meninio skaitymo konkursuose?
Pasak jos, svarbiausia kantrybė ir tikėjimas jaunu žmogumi. Išmokyti jaunuolį mėgautis kūrimu, patikėti savimi, savo gebėjimais – nelengva, tačiau priemonių tikrai yra.
„Man labai svarbu santykis su mokiniais. Jei mokinys pamokoje jaučiasi gerai, nėra priešiškumo, jis stengiasi, jį pavyksta sudominti. Turi žinoti, kokį žmogų ugdai. Mano mokiniai žino, kad esu su jais tam, kad padėčiau, kalbėčiausi. Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta kartoti, reikia rasti įdomesnių mokymo būdų“, – apie darbo kasdienybę pasakoja E.Kasperavičienė.
Mokytoja įsitikinusi, kad vaiko ugdyme labai svarbi ir šeimos pagalba, nuoširdus bendravimas.
Kas labiausiai trikdo patyrusią mokytoją? Patikros, vertinimai, pažymių rašymas. „Mokymasis dėl rezultato – blogai. Stengiuosi mokiniams palengvinti krūvį, padėti įsiminti svarbiausius, kertinius dalykus, parengti užduotis taip, kad kūrinys sudomintų. Skaitome garsiai, pasižymime pastabas, klausome radijo teatro įrašų, vykstame į literatūrines keliones. Dabartinė ugdymo sistema neabejotinai tobulintina. Mokiniai dar nėra filologai, jie neturi būti tekstų redaktoriais, jie turi realizuoti save, atskleisti savo talentus“, – mano E.Kasperavičienė
Daugiau čia.
