Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, į Ministrę Pirmininkę kreipiamasi ne tik kaip į Vyriausybės vadovę, bet ir kaip į asmenį, kurio profesinis kelias buvo neatsiejamas nuo profesinių sąjungų judėjimo, darbuotojų teisių gynimo ir socialinio teisingumo principų. Susidariusi situacija kelia grėsmę ne tik vienos mokyklos bendruomenei, bet ir platesniems demokratinės valstybės principams.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje susiklostė padėtis, kuri pasižymi grubiais teisės aktų pažeidimais, pavojingu abejingumu teisinei valstybei ir atsakingų žmonių negebėjimu spręsti situacijos.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytoja ekspertė Meilė Platūkienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Alytaus susivienijimo pirmininkė, LŠDPS tarybos ir prezidiumo narė, taip pat ji yra Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos profesinės organizacijos komiteto narė. Ji 2026-02-23 buvo neteisėtai atleista iš darbo pagal LR DK 58 straipsnio 2.2 punktą.
Atleidimas darbdavio buvo atliktas ypač grubiai pažeidžiant darbuotojų atstovų nepriklausomumą garantuojančius teisės aktus.
Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurią jūs patvirtinote savo parašu, numato, kad profesinių sąjungų renkamų organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo (29 p.). Tokia pareiga darbdaviui numatyta ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022-03-02 pasirašytoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje Nr.S-229 (pakeista 2024-12-04 susitarimu), pagal kurią profesinės sąjungos renkamų valdymo organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be išankstinio darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, kuri yra Sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos organizacijos narė ar padalinys, sutikimo (14 p.). Šiuo atveju darbdavys šių jam taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatų nesilaikė.
Negana to, Darbo kodekso 168 str. 3 d. imperatyviai numato, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Šiuo atveju darbdavys dėl tokio sutikimo į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių net nesikreipė.
Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ numato, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas (1 str.).
Nagrinėjamu atveju darbdavys šiurkščiai pažeidė darbuotojų atstovams taikomas garantijas, nustatytas tiek Darbo kodekse, tiek Nacionalinėje ir švietimo šakos kolektyvinėse sutartyse. Toks akivaizdus darbuotojų atstovų veiklos nepriklausomumo garantijų nepaisymas kelia pagrįstų abejonių dėl apsaugos nuo neteisėto darbdavio kišimosi veiksmingumo ir sudaro pagrindą teigti, kad tikrasis darbdavio tikslas šiuo atveju buvo susidoroti su profesinės sąjungos atstovaujamojo organo nare.
Kreipimesi taip pat pažymima, kad Ministrė Pirmininkė, anksčiau vadovavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, ėjusi Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentės pareigas bei dirbusi socialinės apsaugos ir darbo ministre, puikiai supranta, jog demokratija grindžiama pagarba įstatymui, darbuotojų teisėms ir socialiniu dialogu. Silpnėjant šiems pamatams mažėja ir pasitikėjimas valstybe.
Profesinė sąjunga tikisi, kad Ministrės Pirmininkės pozicija ir sprendimai taps aiškiu signalu visai švietimo bendruomenei bei visuomenei, jog demokratija ir darbuotojų teisės nėra tik deklaratyvios vertybės, bet ginamos realiais veiksmais.
Taip pat prašoma organizuoti susitikimą su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago atstovais, išgirsti juos bei skubiai spręsti susidariusią situaciją.
