Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbs sprendimą trumpinti mokslo metus. Apie tai, kiek jie trumpės, LRT laidoje ,,10 balų” diskutavo švietimo ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas ir LŠDPS lyderis Andrius Navickas.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas sako,, kad ir patrys būdami mokytojais praktikais, patys dirbantys mokykloje, girdi mokytojus, mato realią situaciją, žino, ,,koks ugdymo procesas vyksta birželio mėnesį, kokia iš jo nauda, koks yra egzaminų poveikis ugdymo procesų organizavimui ir panašiai.”
,,Girdim mokytojus, matom realią situaciją, žinom, koks ugdymo procesas vyksta birželio mėnesį, kokia iš jo nauda.”
,,Todėl mes realistiškai ir tada nuosekliai sakėm kad tos fantazijos, kad prailginus mokslo metus, bus geresnis rezultatas, yra tik teorinis samprotavimas. Taip ir įvyko. 99Matydami realią situaciją, mes ir toliau nuosekliai siūlėme ir ankstesnei vyriausybei grįžti prie trumpesnių mokslo metų ir nevarginti vaikų.
Iš tikrųjų, labiausiai, kai negirdime ir nematome, kas vyksta šalia mūsų, mes demotyvuojame vaikus. Mes lyg ir parodom, kad galima ta procesą lyg ir imituoti, tada tas gali persikelti į tikrą gyvenimą, kad ne viskas tikra, kas vyksta. Todėl tie netikri dalykai išbalansuoja patį žmogų, iškreiptai gali suvokti netgi tikrovę. Iš tikrųjų asmenybės ugdymui tai yra labai žalinga.
Natūralu, kad siūlėme visoms vyriausybėm, bet visi nenorėjo girdėti. <…> Keista, politikai turėtų visuomenės balso klausytis, nes visuomenė juos renka. Bet kažkodėl tai, ar ekspertų tarybos užgožia dažnai, ar švietimo taryba, kai pasisako, tai labai keistai nuskamba. <…> Galvoji, žmonės galbūt niekada nesusidūrę su švietimu ar mokykloje nėra buvę… Jie lyg ir bando diktuoti tą gyvenimą, nors realybė yra kitokia.
,,Bet kažkodėl tai, ar ekspertų tarybos užgožia dažnai, ar švietimo taryba, kai pasisako, tai labai keistai nuskamba. <…> Galvoji, žmonės galbūt niekada nesusidūrę su švietimu ar mokykloje nėra buvę.”
Džiaugiamės, kad šios ministerijos vadovybė sureagavo. Gerai jeigu žingsnis būtų teisinga kryptimi toliau. Mes ir toliau sutinkame diskutuoti, įrodinėti: jeigu pasižiūrėtumėm, rezultatams, manau, tikrai irgi neturės poveikio, nes, kaip ir 2017 metais kalbėjome, kad tikrai nerodo jokios koreliacijos. Ir netgi kur yra mokslo metai trumpesni, rezultatai dažniau būna geresni negu ten, kur ilgiausiai mokosi tos šalys. Pavyzdžiui, mes tada analizavome (nežinau, kiek dabar yra pokyčių), trumpiausi mokslo metai Estijoje, Suomijoje, kur geriausios sistemos, o ilgiausiai, bet prasčiausiai besimokantys ispanai ir italai. Ten, kur rezultatai yra prasčiausiai.
,,Ir netgi kur yra mokslo metai trumpesni, rezultatai dažniau būna geresni negu ten, kur ilgiausiai mokosi tos šalys.”
Ta analizė mums rodė, kad tai visiškai nekoreliuoja ir tai, kad ilgiau yra geriau. Toks pasakymas visiškai keistai nuskamba, nes visi suprantame, kad jeigu mokysimės ir ištisus metus arba ištisą parą, tikrai nebus geriau. Reikalinga harmonija, balansas, jausti aplinką, jausti gamtą. Mes esame ne tik darbui ruošiami, bet ir gyvenimui. gyvenimas yra daug plačiau negu mokymasis matematikos ar panašiai. Tai turi būti surastas balansas ir tai turi atliepti vaiką, jo poreikius ir interesus. Ir tada ugdymas suteikti ir džiaugsmą, o ne tiktai rodyti kaip kokią kančią. Tada atsiranda daug psichologinių dalykų.
,,Visi suprantame, kad jeigu mokysimės ir ištisus metus arba ištisą parą, tikrai nebus geriau. Reikalinga harmonija, balansas.”
Mes matome iš gerų mokyklų ateina daug vaikų, kurie gyvenime turi daug psichologinių problemų. Tai čia turime matyti ne tik siaurą galbūt egzamino rezultato, testo įvertinimą, bet apskritai asmenybės pasiruošimą gyvenimui.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas tikisi, kad ši ministerijos politinė komanda girdės švietimo bendruomenę, visuomenę ir atstovaus jų lūkesčiams.
Laidos įrašą rasite čia
