Lapkričio 22 d. Vilniaus mokytojų namuose įvyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas, į kurį atvyko apie 400 pedagogų iš visos Lietuvos. Taip pat renginyje dalyvavo ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė bei ŠMM atstovai, Seimo nariai, prof. Vilija Targamazdė, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius bei streiką palaikančių kitų profesinių organizacijų atstovai.
Suvažiavimą atidaręs LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pirmiausiai pasidžiaugė vilties teikiančiu susitikimu Prezidentūroje, kur susirinkę pedagogų profesinių sąjungų atstovai išsigrynino savo siekius dėl pokyčių švietime ir tikrai pamatė, kad jie yra labai panašūs. Tik ar visos pedagogų profesinės sąjungos yra pasirengusios dėti pastangas, kad minėti siekiai būtų įgyvendinti, taip ir lieka neaišku.
Pirmininkas Andrius Navickas paneigė viešojoje erdvėje paskleistą nuomonę, jog LŠDPS atstovauja opozicijos interesams. Pasak pirmininko, ,,esame vienintelė švietimo profesinė sąjunga, kuri nėra pasirašiusi jokio susitarimo su jokia politine partija, o apie pedagogų problemas kalbame visiems: ir pozicijai, ir opozicijai“.
Pirmininkas savo kalbą baigė kvietimu įsiklausyti į argumentus, nes mokytojas nori būti mokytoju, o ne derybininku, mokytojas pagrįstai iš savo valstybės tikisi teisingos darbo apmokėjimo sistemos. Pasak pirmininko, geranoriškai tariantis tikrai galima rasti kompromisą, tačiau LŠDPS niekada nepasirašinės nesutartų dalykų.
Į sceną pakviesta ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė taip pat kvietė susitarti, tačiau padarytų klaidų, įvedant etatinį darbo apmokėjimą, nematė ir kalbėjo tik apie kosmetinius pataisymus, nekeisiančius etatinio darbo apmokėjimo tvarkos iš esmės. Ministrė žadėjo, jog lapkričio 21d. ŠMM įvykusio susitikimo su pedagogų profesinių sąjungų atstovais rezultatai bus įforminti protokolu. Į tai LŠDPS pirmininkas replikavo, kad ir vėl, ko gero, atsiras protokolai, kuriuos parašys ministerija kartu su jos poziciją ginančiomis profesinėmis sąjungomis.
Ministrės pasisakymą vėliau labai taikliai apibendrino Vilniaus Žemynos progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aušra Žemienė: ,,Ministrės kalba buvo informacinė. Bet ar ką nors supratote? Aš nesupratau, nes jos kalboje nebuvo pagrindinės minties“.
Suvažiavimo metu kalbėję politikai palaikė mokytojus ir teikė siūlymus, kaip būtų galima taisyti esamą padėtį. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis pasveikino mokytojus, ,,radusius laiko apginti savo teises“, tam pritarė ir Seimo narys Naglis Puteikis teigdamas, jog kol streikų nebus, atlyginimai nekils.
Seimo narys Valerijus Simulik kreipėsi į ministrę šiais žodžiais: ,,Neieškokite priešų: susodinkite vadovus, mokytojus ir tarkitės“. Beje, Seimo narys apgailestavo, kad dalis pinigų, skirtų reformai, išgaravo.
Kitas Seimo narys Edmundas Pupinis nuogąstavo, kad nauja mokesčių reforma viešąjį sektorių paliks be pinigų. Pasak Seimo nario, būtina dar kartą iš esmės sugrįžti prie etatinio darbo apmokėjimo tvarkos ir nepalikti nuošalyje pagalbos mokiniui specialistų bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų.
Seimo narys, buvęs ŠMM ministras, Gintaras Steponavičius siūlė tiesiog didinti mokytojų tarifinį atlygį, o ne kurti sudėtingiausius, pedagoginei bendruomenei neaiškius apmokėjimo mechanizmus. Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintaras Paluckas atkreipė dėmesį į tai, kad išsilavinusį žmogų labai žeidžia manipuliavimas, t.y. mėginimas įtikinti, kad atlyginimas padidėjo, nors ir krūvis padidėjo.
Pakviesta į sceną habilituota daktarė Vilija Targamadzė teigė, jog pokyčius reikia mokėti modeliuoti, reikia girdėti, tartis ir susitarti. Pasak kalbėtojos, tai turi būti pamatuota ir įforminta rašytiniu susitarimu, nepamirštant, kad už mūsų visų yra vaikai.
Šiaulių Juventos progimnazijos direktorius Vytautas Girčius susirinkusiems priminė, kad ne tik mokytojai, bet ir vadovai numatė etatinio darbo apmokėjimo trūkumus, todėl Mokyklų vadovų asociacija irgi prašė neskubėti įvesti etatinio darbo apmokėjimo. Siūlyta pirmiausiai išbandyti, kaip veiks sistema, ir tik tada taikyti. Į tai nebuvo atsižvelgta, todėl ir gautas pedagoginę bendruomenę nuviliantis rezultatas.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius nuosekliai apžvelgė visą etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimo istoriją, o pačią sistemą pavadino ,,kiršinimo epocha“. Direktorius teigė: ,,Įvedinėti abejotinos reikšmės sistemą – gėda. Etatinio eksperimentas buvo nepasiteisinęs, o dabar nuleistas ant visos Lietuvos ir buldozeriniu būdu vykdoma reforma. Šis apmokėjimas žemina mokytojus, o vadovai tapo atpirkimo ožiais. Streikas – akivaizdus reformos rezultatas. Mokytojai streikuoja ne dėl 20 eurų, o dėl beprasmiškų reformų. Sukuriamas patyčių laukas prieš visą visuomenę. Toks elgesys nekorektiškas. Reikia stabdyti reformą“. Šios direktoriaus mintys buvo palydėtos visos salės nuoširdžiais plojimais.
Suvažiavime daug karčių žodžių reformai išsakė ir patys pedagogai. LŠDPS Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė iš ŠMM prašė realių darbų ir konkrečių skaičių. Panevėžio Šaltinio progimnazijos mokytoja Reda Miknevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad reforma vyksta 28 metus ir vis tikinama, kad dabar bus geriau, bet to nėra, todėl mokytojai nusivilia. O nusivylęs mokytojas gali išugdyti tik nusivylusius mokinius.
Panevėžietė ikimokyklinukų atstovė Roma Padolskienė atskleidė ikimokyklinio ugdymo problemas: pasiruošmui ugdymo veikloms bei planavimui skitos varganos 3 val. per savaitę, kurių tikrai neužtenka, 20 vaikų darželio grupėse yra tikrai per daug, o atlyginimai labai maži.
Logopedė Dalia Gudienė akcentavo, kad šįkart specialioji pagalba liko reformos užribyje ir dabar valstybė tik iš dalies finansuoja šią gyvybiškai svarbią sritį. Tad specialiąją pagalbą teikiantys pedagogai reikalauja teisingumo ir tikisi, kad bus grąžinti priedai bei pagalbos mokiniui specialistų koeficientai bus sulyginti su bendrojo lavinimo dalyko mokytojų koeficientais. Jei bus neįvykdyti šie reikalavimai, pasak kalbėtojos, numatoma kreiptis į teismą.
Klaipėdietė lituanistė Lilija Bručkienė retoriškai klausė ŠMM atstovų, kaip taip gali būti, kad dalis savivaldybių gavo daugiau kaip 20% papildomų lėšų, o Klaipėda, gerai sutvarkiusi mokyklų tinklą, papildomai gavo tik 3%. Tokia neteisybė žeidžia. Mokytoja siūlė visa to nevadinti reforma, nes tai yra tik techninio pobūdžio pakeitmai, kur daugiau dėmesio skiriama viešiesiems ryšiams, o ne mokytojų atlyginimams ir jų darbo sąlygų gerinimui. Mokytoja labai gražiai apibendrino dabartinę situaciją ir pilietišką mokytojų poziciją: ,,Valstybėje neatsakingi sprendimai įžiebia gaisrą – streiką. Mokytojai aukoja algas, kad tie, kas turėjo kokybiškai atlikti darbą, jį atliktų”.
Po suvažiavimo vyresni mokytojai kalbėjo, kad pati renginio emocinė situacija priminė jiems Sąjūdžio laikus. Taigi, tikrai galima viltis, kad mokytojams užteks kantrybės ir ryžto priversti ŠMM bei valdančiuosius užgydyti pratrūkusius skaudulius. Juk negali demokratinėje visuomenėje būti nekreipiamas dėmesys į visuomenės lūkesčius. Negydyti, nematyti ir negirdėti yra pats pavojingiausias kelias, griaunantis piliečių pasitikėjimą demokratine santvarka ir pačia valstybe.
LŠDPS informacija
