Dvi savaites mokytojai, viršydami savo psichologinių ir fizinių jėgų ribas, ruošėsi laukiamiems iššūkiams dirbant nuotoliniu būdu pakitusio pasaulio realybėje ir sėkmingai tą egzaminą išlaikė – ugdymo procesas tęsiasi pakankamai sėkmingai. Deja, ministerijos valdininkai nusprendė žaisti pagal tas pačias taisykles – spręsti nesitariant.
Mokslo metų trukmė
Pirmoji žinia apie mokslo metų trukmę mokytojams iš pradžių atrodė visai logiška – ministerija dairosi į kitų šalių patirtį ir ieško geriausio sprendimo. Rodos, jau atsakymą rado – ugdymo procesas Lietuvos mokyklose nebus stabdomas. Visiems aišku – dirbame toliau, planuojame. Nepraėjus nė savaitei kaip iš giedro dangaus atskriejo nauja žinia – mokslo metai bus trumpinami. Kodėl? Tai kam tada buvo perkami tie 35 000 kompiuterių? Tai kam mokytojai ir mokiniai tiek ruošėsi dirbti nuotoliniu būdu? Argi ugdymo proceso nutraukimas nesukels dar didesnės sumaišties? Argi nutraukus ugdymo procesą pagerės ugdymo rezultatai? Mokytojams, mokiniams, tėvams kyla daugybė klausimų į kuriuos niekas nė nebando atsakyti.
Brandos egzaminai
Dar vienas galvos skausmas – brandos egzaminai. Čia buvo konkrečiau: nors ir ilgokai užtrukusi, ministerija konstatavo – egzaminus abiturientai laikys. Ir datas nurodė, tik vėl pamiršo, kad norint juos sklandžiai vykdyti reikia tartis su bendruomene. Kada tuos darbus reikės taisyti? Per atostogas, o gal atostogų mokytojai šiais metais neturės? Kaip taisyti? Labai tikimės, kad egzaminų darbų taisymas vyks nuotoliniu būdu – juk didžioji dalis mokytojų priklauso rizikos grupei. Galiausiai ar mokytojai po nuotolinio darbo iššūkių dar turės jėgų dirbti savanorystės pagrindais? Suprantame, situacija neeilinė, bet kalbantis ir tariantis su mokytojais nuotoliniu būdu užsikrėsti koronavirusu turbūt neįmanoma? Tai kalbėkimės, tarkimės.
Lietuvių kalbos įskaita
Galiausiai tenka prisiminti liaudies išmintį: „Čia jau apie visus pribloškusį ministerijos sprendimą nuotoliniu būdu vykdyti lietuvių kalbos įskaitą. Niekinę įskaitą, į kurią mokiniai ateina iš anksto žinodami temą ir ją išmokę atmintinai, o dabar dar ir mokytis nereikės – techninės galimybės leis tiesiog tekstą perskaityti. Be to, šios įskaitos rezultatas neturi jokių svertinių galių stojant. Visaip bandė mokytojams atstovaujančių organizacijų (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos bei Lituanistų sambūrio) vadovai įtikinti atsakingus asmenis, kad įskaita šiuo ir taip įtemptu metu abiturientams yra tiesiog nereikalinga, kelianti papildomą stresą, kad jos būtina atsisakyti. Nepavyko! Ministerija mano kitaip: ji mato gilią šios įskaitos prasmę – mokytojams mokinio kalbėjimą privalu ne tik išklausyti ir įvertinti, bet ir įrašyti saugiose laikmenose bei saugoti mokykloje šešis mėnesius. Atsakingas, rimtas ministerijos požiūris į antraeilius dalykus – ir visai nesvarbu, ką galvoja švietimo bendruomenė.
Manėme ir tikėjomės, kad šis sudėtingas periodas bus skirtas labai konkretiems ir dalykiškiems valdininkų sprendimams. Tačiau dabar praėjus jau trim savaitėm po karantino įvedimo aiškėja, kad ministerijai sunkiai sekasi dorotis su naujais iššūkiais. Todėl turime labai paprastą pasiūlymą – tarkitės ne su menamais ekspertais, o su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais – tai tikrai padės priimti logiškesnius ir racionalesnius sprendimus šioje sudėtingoje mums visiems situacijoje.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas
(nuotraukoje A. Navickas)
