Praeitų metų pabaigoje Lazdijuose apsilankiusi švietimo ir mokslo ministrė išreiškė susirūpinimą dėl prastos švietimo situacijos rajone, o diskusijoje paaiškėjo, kad Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokytojų atlyginimai yra patys mažiausi iš visų 1100 respublikoje esančių ugdymo įstaigų. Šiame konktekste paaiškėjus faktui, jog rajono ugdymo įstaigos kalendorinių metų gale iš darbo užmokesčio fondo sugebėjo sutaupyti apie 159 tūkst. eurų, negalėjau nesiimti veiksmų.
Kadangi esu Motiejaus Gustaičio gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė, sausio pradžioje surengiau organizacijos komiteto posėdį, kuriame nutarta kreiptis į gimnazijos direktorę dėl darbo apmokėjimo sąlygų pagerinimo. Juk meras rajoninėje spaudoje prižadėjo maksimalius atlyginimus mokytojams. Šiuo pagrindu parengėme raštą ir įteikėme direktorei. Kitą dieną įvyko visuotinis mokytojų tarybos posėdis, kuriame nuspręsta iš dalies patenkinti mūsų prašymą. Gimnazijos vadovė, greičiausiai, pakelti atlyginimams turėjo gauti leidimą iš steigėjo – savivaldybės administracijos. Spėju, jog nei ugdymo įstaigos, nei savivaldybės valdžiai nepatiko faktas, kad kažkokia profsąjunga drumsčia vandenį reikalaudama geresnių sąlygų darbuotojams, tad išsišokėlius, tikėtina, nuspręsta pamokyti.
Mat jau vasario 1 d. gavau Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno įsakymą dėl kūno kultūros pamokų patikrinimo organizavimo, o aš (koks sutapimas!) kaip tik ir esu kūno kultūros mokytoja. Tiesa, oficialiai gimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui man atsiųstas dokumentas su kvietimu patikslinti būrelių laiką nėra nei registruotas, nei pasirašytas. Akivaizdu, jog tai – dar projektas, tačiau iš polėkio aišku, kad tik laiko klausimas, kada ant dokumento atsiras data ir parašas.
Visi puikiai suprantame, kad planinė švietimo sistemos stebėsena turi būti nuolat vykdoma, to niekas neneigia ir tam neprieštarauja. Tačiau minėtas raštas yra be jokio pagrindimo, kokia būtinybė iškilo tikrinti būtent kūno kultūros dalyko pamokas, pasiremta tik (būtų juokinga, jei nebūtų graudu) vedėjo pareigybės aprašymu. Taip pat neva atsižvelgta į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2018 m. vasario mėnesio veiklos planą. Kurioje galvoje tas planas užgimė, neaišku, nes skyriaus metinis veiklos planas dar nėra nei parengtas, nei patvirtintas.
Nepaisant to, kūno kultūros pamokų ir neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų patikros komisija sudaryta iš keturių skyriaus vyr. specialistų ir Lazdijų sporto centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui. Ar savivaldybės specialistai yra pakankamos kompetencijos atlikti ekspertavimo darbus ir ar tokios sudėties komisija gali kokybiškai vertinti mokytojų darbą, – tebūna klausimas retorinis. Bent jau kol kas.
Tuo tarp susidaro pakankamai prielaidų įtarti, kad savivaldybės administracija per sau pavaldžias institucijas galimai bando daryti psichologinį spaudimą mano asmeniui. Beje, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė, turinti istorijos mokytojo kvalifikaciją, galinti vykdyti stebėseną, bet ne vertinimą, kuruojanti rajone kūno kultūrą kartu su gimnazijos administracija mane tikrina kiekvienais metais nuo to laiko, kai tapau savivaldybės tarybos nare. Pamokos visada įvertinamos aukščiausiu lygmeniu.
Pamokų stebėsena yra numatyta kiekvienos ugdymo įstaigos lokaliuose teisės aktuose ir kolektyvinėje sutartyje, t.y. metiniuose veiklos planuose pagal su darbuotojų atstovais suderintą grafiką. 2018 m. gimnazijos veiklos planas dar nėra parengtas ir gimnazijos tarybos nepatvirtintas. Stebėjimas ir vertinimas ne pagal grafiką vykdomas tik esant raštiškiems tėvų skundams. Tokių skundų negauta.
Kūno kultūros mokytojų darbas ir mokinių pasiekimai yra vertinti ir išorės audito pačiu aukščiausiu lygmeniu. Rajono sportininkai dalyvauja ir yra pasiekę aukštų ir džiuginančių rezultatų Lietuvos mokyklų žaidynių rajoninėse, zoninėse, tarpzoninėse varžybose, jie laimi įvairiausiuose turnyruose ir net atstovauja Lietuvai tarptautinėse akmenslydžio varžybose.
Lazdijuose lankantis švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei iš ugdymo įstaigų direktorių metinių veiklos ataskaitų paaiškėjo, kad Lazdijų švietimo sistemoje yra ryškiai didesnių problemų, negu rajono kūno kultūros mokytojų darbo stebėsena. Metai iš metų vis prastėja pagrindinių dalykų mokinių pasiekimai, kuriems iš tikrųjų reikia švietimo skyriaus specialistų realios metodinės pagalbos.
Todėl sunku nesutikti su kai kurių švietimo ekspertų pastebėjimais, jog savivaldybėse švietimo skyriai dažnai aptarnauja politikus, o ne tarnauja mokykloms ir besimokantiesiems.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Joalita Lynikienė
