L. Bručkienė: Vasario švenčių kontekste mokykimės apie praeitį ir mąstykime apie ateitį

2021-02-15

Vasario viduryje turime ne vieną mūsų šaliai svarbią datą. Visų pirma prieš 30 metų vasario 11d.  Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Taip pat vasario 11 d. minėjome Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Ir čia galima pasidžiaugti daugelio iškilių mūsų mokslininkių (U. Neniškytės, M. Alksnės, J. Skiecevičienės, R. Budvytytės,  D. Dapkutės ir kitų) veikla. O pati svarbiausia diena – Vasario 16-oji – sujungia visa: meilę ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenei, siekį suteikti visiems vienodas galimybes realizuoti savo potencialą, pagarbą istorijai ir tradicijoms, drąsą ir išmintį priimant ateities iššūkius, pilietinį sąmoningumą ir principingą poziciją. Mes mokomės to kiekvieną dieną: mokomės iš teisingų poelgių ir klaidų, mokomės iš kasdienybės ir  gebėjimo apmąstyti praeitį. Kartais mokomės iš ypatingų istorijų, padariusių didžiulę įtaką žmonijos pokyčiams.

,,O pati svarbiausia diena – Vasario 16-oji – sujungia visa: meilę ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenei, siekį suteikti visiems vienodas galimybes realizuoti savo potencialą, pagarbą istorijai ir tradicijoms, drąsą ir išmintį priimant ateities iššūkius, pilietinį sąmoningumą ir principingą poziciją.‘‘

Ta proga siūlau tekstą, kurį rašiau 2018 m. gruodžio 17 d. tuometinėje Švietimo ir mokslo ministerijoje. Reflektuodama įvykius drąsiai galiu pasakyti – mokytojų streikas buvo didžiulė pamoka mūsų visų pilietinei savivokai. O tuo metu parašytas tekstas tapo atsvara kalboms apie tai, kaip neigiamai streikai veikia visuomenę, jos ekonomiką, net pasaulėžiūrą. Straipsnis yra ir mano knygoje „Be 5 minučių prestižinė“.

,,Reflektuodama įvykius drąsiai galiu pasakyti – mokytojų streikas buvo didžiulė pamoka mūsų visų pilietinei savivokai.‘‘

Pakalbėkime apie streikų istoriją.

Šiandien prasidedant darbingai (tikiuosi) savaitei vėl norėčiau prisiminti streikų istoriją ir vieną labai įdomų ir prasmingą streiką, nulėmusį pokyčius visame demokratiniame pasaulyje. Kartais mūsų visuomenėje (o ką jau kalbėti apie diktatūra paremtas valstybes) streikas pristatomas kaip destruktyvi, tik nuostolių atnešanti protesto forma, nors jeigu panagrinėtume faktus, suprastume, kad reikia kalbėti ne tiek apie finansinius aspektus, kiek apie įtaką savimonei, sąmoningumui, apie žmonių teises, laisves ir orumą.

,,<…> vėl norėčiau prisiminti streikų istoriją ir vieną labai įdomų ir prasmingą streiką, nulėmusį pokyčius visame demokratiniame pasaulyje.‘‘

Islandija turbūt daugeliu atžvilgiu yra ta šalis, iš kurios būtų galima daug ko pasimokyti. Jų išskirtinė drąsa pirmiesiems pripažįstant Lietuvą kaip suverenią valstybę, jų kryptingas ėjimas į priekį, net jų neįtikėtinas rinktinės pasirodymas Europos futbolo čempionate 2016 m. – visa tai ir daugelis kitų faktų rodo, kad ta maža, bet principinga šalis labai gerai žino, ko nori. Jeigu pažvelgtume į istoriją, faktai irgi iškalbingi: Islandijoje 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas. Ši sala 300 metų buvo nepriklausoma. 1262 metais ji buvo okupuota ir išskyrus kelis neilgus epizodus tik 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

Moterų streikas Islandijoje 1975 m. 

Islandija į streikų istoriją įeina kaip valstybė, kurioje 1975 m. spalio 24 d. apie 90 % moterų nusprendė parodyti, kad jos svarbios. Nors teisė balsuoti Islandijoje moterims suteikta 1915 m. (realiai anksčiau tik Suomijoje ir Naujojoje Zelandijoje), bet per tuos 60 metų tik 9 moterys buvo Parlamente. 1975 m., kai vyko streikas, tik 5 procentai Parlamento buvo moterys (kitose Šiaurės šalyse moterys sudarė 16-23 procentus). Spalio 24 d. oficialiai pavadinta Moters laisvadieniu (Women‘s Day Off): ,,Tai, kas įvyko tą dieną, buvo pirmas žingsnis link moterų emancipacijos Islandijoje. Tai paralyžiavo visą šalį ir atmerkė akis daugeliui vyrų“ (Vigdis Finnbogadottir, Islandijos Prezidentė). Moterys tą dieną atsisakė eiti į darbą, likti namuose su vaikais, tvarkytis ir gaminti maistą, atlikti kitus įprastus darbus – jos išėjo į gatves streikuoti. Reikjaviko aikštėje tą dieną susirinko virš 25 000 moterų, kurios klausėsi kalbų, dainavo, diskutavo apie lygias teises (iš viso šalyje gyveno apie 220 000 žmonių). Bankai, fabrikai, parduotuvės, mokyklos, darželiai turėjo užsidaryti ar laikinai sustabdyti veiklą: vyrai buvo privesti pasiimti vaikus į darbą. Žiniasklaida mirgėjo straipsniais apie tai, kad vyrai apsiginklavo saldumynais ir spalvotais pieštukais, kad užimtų darbe savo vaikus. Lengvai pagaminamos ir populiarios tarp vaikų dešrelės buvo šluote iššluotos iš parduotuvių lentynų. Ta diena – tarsi atgimimas tėvams – jie suvokė, koks yra moterų pasaulis ir pasaulis be moterų. Dėl to ta diena dar pavadinta Ilguoju penktadieniu. Po šito streiko ilgai viešoje erdvėje buvo kalbama apie mažą moterų algą ir diskriminaciją.

,,Islandija į streikų istoriją įeina kaip valstybė, kurioje 1975 m. spalio 24 d. apie 90 % moterų nusprendė parodyti, kad jos svarbios.‘‘

Po streiko padėtis iš esmės pasikeitė. Vigdis Finnbogadottir – pirmojo moteris Prezidentė tiek Islandijoje, tiek Europoje, pirmoji demokratiškai išrinkta valstybės vadovė pasaulyje. Ji išrinkta 1980 m., kai konkuravo su trimis vyrais. Ji tapo tokia populiari, kad ateinančius dvejus iš trejų rinkimų daugiau niekas ir nekandidatavo. Vigdis Finnbogadottir valstybei vadovavo valstybei 16 metų.

,,Ta diena – tarsi atgimimas tėvams – jie suvokė, koks yra moterų pasaulis ir pasaulis be moterų.<…> Po šito streiko ilgai viešoje erdvėje buvo kalbama apie mažą moterų algą ir diskriminaciją.‘‘

2000 m. buvo įvestos apmokamos tėvystės atostogos vyrams, 2010 m. šalis išsirinko pirmąją Ministrę Pirmininkę moterį Johanna Sigurdardottir. 2015 m. Parlamente buvo yra 44 procentai moterų.

P.s. o dabar pagalvokite, kas buvo Islandijos Prezidentas, kai ši šalis pirmoji tarptautiniu mastu išdrįso pripažinti Lietuvos nepriklausomybę… Taip, Jūs teisingai supratote – Vigdis Finnbogadottir – pirmoji moteris Prezidentė.

Ar tikrai streikas yra netinkama forma, spręskite patys…

Medžiaga paruošta remiantis BBC News

Lilija Bručkienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė ir Klaipėdos  Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja