Vienu iš svarbiausių ir įstatymų leidėjo skatinamų darbdavio ir darbuotojų teises reguliuojančių instrumentų gali tapti kolektyvinė sutartis.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sudaryti kolektyvinę sutartį – didelė atsakomybė, kadangi ji taikomavisiems tos įmonės darbuotojams. Įmonių kolektyvinėse sutartyse numatoma daugiausiai specifinių normų tinkančių tik tam tikrai įmonei ar įstaigai ir dažnai absoliučiai nepritaikomų kitoms įmonėms ar įstaigoms.
Darbo kodekse numatomos sąlygos, kurias yra prasminga įtraukti į įmonės kolektyvinę sutartį. Tai yra nuostatos dėl:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;
2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo, išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos);
3) darbo ir poilsio laiko;
4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo;
5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų, profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų;
6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;
7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo;
8) kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
Tai, jog DK išvardina preliminarų kolektyvinėse sutartyse reguliuotinų sričių sąrašą, yra tik pagrindas pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kai šalys neturi aiškaus supratimo, ką reikia reglamentuoti kolektyvinėje sutartyje. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog kitų santykių reglamentuoti neprasminga. Atvirkščiai, kuo labiau pritaikyta konkrečiai įmonei sutartis bus – tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriems, sudarant šią sutartį, atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. Jeigu veikiančios profesinės sąjungos nėra, o darbuotojų gynimo funkcijos neperduotos šakinei profesinei sąjungai, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos.
