Lietuvoje streikas yra ypač retas svečias. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje įvyko trys tikrieji streikai. 2018 m. pabaigoje pusantro mėnesio streikavo mokytojai. Praėjus koronaviruso pandemijai, 2022-ųjų pradžioje, streiką paskelbė Jonavos „Achemos“ darbuotojai, kurį netrukus sustabdė šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis. Na ir metų pabaigoje, įveikę begalybę teisinių kliūčių, į streiką išėjo Vilniaus viešojo transporto vairuotojai, kurie po kiek daugiau nei dviejų savaičių pasiekė pergalę.
Lietuvos profesinių sąjungų vadovai – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius – GPB rengtoje diskusijoje „Liberalizavome viską, tik ne streikus?“ , vykusioje vasario 9 d., aptarė pastaraisiais metais rengtus streikus ir jų iššūkius bei streikų reikšmę visuomenei (renginį moderavo GPB redkolegijos narė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen).
Akimirka iš diskusijos Žirmūnų bibliotekoje – vedėja R. Motiejūnaitė-Pekkinen, LŠDPS pirmininkas A. Navickas, „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė B. Daškevičienė, VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Markevičius
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos streikų reglamentavimas yra vienas griežčiausių. Profesinių sąjungų lyderiai pabrėžė, kad, siekiant įgalint darbuotojus lengviau derėtis ir ginti savo teises, būtina supaprastinti streikų reglamentavimą: panaikinti įpareigojimus vesti derybas neveiksniose komisijose, trumpinti teisinius apskundimo terminus.
Vis tik Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, tikėtis, kad darbdaviai sudarytų lengvesnes sąlygas streikuoti, būtų naivu. ,,Melas, klasta, apgaulė, noras išgąsdinti, papirkti ir suskaldyti – tai visos priemonės, kurios bus darbdavių naudojamos, ir čia mes nieko nepakeisime. Klausimas, kur turime koncentruotis ir dėti pastangas bei kokių klaidų darome mes patys“, – darbo judėjimo iššūkius komentavo Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
,,Melas, klasta, apgaulė, noras išgąsdinti, papirkti ir suskaldyti – tai visos priemonės, kurios bus darbdavių naudojamos, ir čia mes nieko nepakeisime. Klausimas, kur turime koncentruotis ir dėti pastangas bei kokių klaidų darome mes patys.“
Jis pritarė, kad įstatymus reikia keisti, tačiau pridūrė, kad vien kaltinti vyriausybę dėl profesinių sąjungų neveiksnumo būtų netikslinga. Anot jo, streikų nebuvimas byloja ir apie profesinių sąjungų lyderių silpnybes: „Nors mūsų atlyginimai ir darbo sąlygos yra vienos prasčiausių ES, mūsų profsąjungos skelbiasi, kad jos puikiai susidera.“
LŠDPS pirmininkas A. Navickas
Pasak A. Navicko, šis profesinių sąjungų pataikavimo valdžiai bruožas Lietuvoje susijęs su istoriniu palikimu: „Mūsų profesinės sąjungos genų prasme yra „geltonosios“ (pataikaujančios valdžiai). Tai natūralu, nes sovietiniais laikais profesinės sąjungos nestreikavo ir jos puikiai susiderėjo. Su tuo paveldu, kultūra bei žmonėmis ir dabar turime jaunesnių lyderių, kurie puikiai „derasi“.
,,<…> sovietiniais laikais profesinės sąjungos nestreikavo ir jos puikiai susiderėjo. Su tuo paveldu, kultūra bei žmonėmis ir dabar turime jaunesnių lyderių, kurie puikiai „derasi“.”
A.Navicko teigimu, streikų veiksmingumą viešojoje erdvėje nuolat bandoma menkinti ir marginalizuoti kuriant neveiksmingas „komisijas“, teigiant, kad ir be streikų darbdaviai būtų įgyvendinę keliamus reikalavimus: „Iš kolegų girdžiu tą pačią istoriją, kad darbdaviai skelbia, jog jie ir taip būtų viską davę, viską įgyvendinę, būtų ar nebūtų įvykę streikų. Ir mūsų atveju streiko metu atsirasdavo kitų profsąjungų susitarimai, kuriais buvo bandoma sumenkinti streiko poveikį, parodyti reikšmę darbo grupių, sukuriamų streiko metu. Tai būdai atgrasyti apskritai nuo tokios priemonės, noro jos imtis. Pažiūrėjus iš šalies, tai streikuoti nėra lengva, pradžioje entuziazmo nelabai būna. Juk jeigu būtų lengva, visi tą ir darytų, nes tai yra viena paveikiausių priemonių.“
,,Ir mūsų atveju streiko metu atsirasdavo kitų profsąjungų susitarimai, kuriais buvo bandoma sumenkinti streiko poveikį, parodyti reikšmę darbo grupių, sukuriamų streiko metu. Tai būdai atgrasyti apskritai nuo tokios priemonės, noro jos imtis.”
Profesinių sąjungų lyderiai pasigenda ir trijų nacionalinių profsąjungų centrų bendradarbiavimo. Tarp jų trūksta kryptingo darbo, pvz., keliant pasiūlymus dėl įstatymų keitimo: „Mes nemokame susitarti tarp nacionalinių centrų, bendrauti ir bendradarbiauti. Mes galėtume konkuruoti viduje idėjomis ar kažkokiais progresyviais dalykais, bet mes konkuruojame pigiais dalykais: kai kas nors pradeda spausti vyriausybę, atsiranda kitų, kurie teikia pasirašymo paslaugas – greitai ir pigiai. Ir tai žlugdo mūsų judėjimą: vieni organizuoja ir spaudžia, o kiti nueina ir susitaria“, – komentavo A. Navickas.
,, <…> mes konkuruojame pigiais dalykais: kai kas nors pradeda spausti vyriausybę, atsiranda kitų, kurie teikia pasirašymo paslaugas – greitai ir pigiai. Ir tai žlugdo mūsų judėjimą: vieni organizuoja ir spaudžia, o kiti nueina ir susitaria.”
Pasak diskusijos dalyvių, streikai įmonėse ar įstaigose atneša ne tik materialinių naudų. Jie dažnai suvienija kolektyvą ir veda prie pilietiškesnės visuomenės, mažina nepasitikėjimo visuomenėje jausmą. Pasak A. Navicko, 2018 m. mokytojų streikas iškovojo stabilų atlyginimo kėlimą bei naujų socialinių garantijų pedagogams, tačiau jis akcentavo ir streiko įtaką kitoms visuomenės grupėms: „Po mūsų streiko buvo didelis lūžis pilietinėje sąmonėje. Stebėjau kylančius įvairių dėstytojų ir kitų socialinių grupių judėjimus. Streikas šiek tiek atpalaidavo tas ląsteles, kurios laikė baimę, stabdė protesto kultūrą. Šis pasiekimas gal net vienas svarbesnių, aš jį dėčiau į priekį.“
„Po mūsų streiko buvo didelis lūžis pilietinėje sąmonėje. Stebėjau kylančius įvairių dėstytojų ir kitų socialinių grupių judėjimus.”
Akimirkos iš Mokytojų streiko 2018 m.
Daugiau – Jurgio Valiukevičiaus straipsnyje ,,Profsąjungų lyderiai: streikų reglamentavimas palankus darbdaviams”.
Visą diskusijos vaizdo įrašą galite žiūrėti GPB Youtube kanale
Parengta pagal J. Valiukevičiaus straipsnį
