„Jeigu prieš metus man kas nors būtų pasakęs, kaip pasisuks ir susiklostys gyvenimas nuo 2018 m. rudens, būčiau turbūt pasišaipiusi dėl pernelyg lakios vaizduotės. Bet žmogus planuoja, o kažkas (kas – priklauso nuo to, kuo tikime) juokiasi ir ruošia siurprizus.“
Taip prasideda mano knyga „Be 5 minučių prestižinė.“ Šiandien galiu tik datą pakeisti ir parašyti lygiai tą patį. Gal čia koks burtažodis? Arba likimas mane, taip mėgstančią viską susiplanuoti iš anksto, bando pamokyti (neslėpsiu – jau turėjau ir knygos pristatymo scenarijų – tokį netikėtą, smagų – sukūrusi). Bet šiuo metu ta pamoka vyksta visame pasaulyje. Tai nieko kaltinti / kurti teorijų / klausti, kodėl aš, neįmanoma.
Panašu, kad turėsime tai išgyventi neprarasdami nuovokos, greitos reakcijos, supratingumo ir humoro jausmo. Ir šiomis dienomis iš tiesų priežasčių didžiuotis mūsų žmonėmis turėjau lygiai tiek pat (o gal ir daugiau) nei piktintis. Leidyklos „Vyturys“, „Šviesa“, brandos egzaminams padedanti ruoštis sistema egzaminatorius.lt ir kt. jau ketvirtadienį po pietų pasiūlė nemokamas paslaugas, Kompiuteriukų fondas, pedagogas.lt ir kt. pasiūlė nemokamus mokymus, Valstybinis Šiaulių dramos teatras pakvietė į premjeros tiesioginę transliaciją, Klaipėdos dramos teatras pasiūlė anksčiau filmuoto spektaklio peržiūrą, įvairūs šalies muziejai organizuos virtualius renginius, LRT koreguoja savo programos tinklelį, kuriamos virtualios grupės, kuriose dalijamasi pačia įvairiausia naudinga informacija. Ir čia tik pirmosios sudėtingesnės dienos. Tikiuosi, kad to geranoriškumo ir kantrybės užteks ilgam – tol, kol reikės. O kad lietuviai gali būti kantrūs ir vieningi, net neabejoju. Ir visa, ką gyvenime geriausio yra sukaupę, išmokę, patyrę, krizinėje situacijoje gali panaudoti bendruomenės labui.
Ir šitą tekstą pabaigti noriu taip pat simboliškai – knygos, kurią būtinai būtinai Jums kada nors pristatysiu, paskutiniais sakiniais:
„O paskui visi šitie įgūdžiai, savitvardos priemonės, gebėjimas susikoncentruoti ir kryptingai dirbti, numatyti kelis žingsnius į priekį labai pravertė.
Kaip teorijoje ir praktikoje.
Kaip repeticijose ir spektaklyje.
Kaip pratybose ir kare.
Atėjau, pamačiau, kad esu reikalinga, pasilikau ir padariau viską, ką geriausiai mokėjau.
Ir darau iki šiol.“
Lilija Bručkienė
