Kas atvedė mokytojus iki streiko?

2014-11-19

Lapkričio 13 d. įvykęs švietimo darbuotojų įspėjamasis streikas žiniasklaidoje ir visuomenėje sulaukė nemažai dėmesio. Vieni palaiko ir pritaria, kiti nepritaria, treti stebi ir laukia, kuo viskas baigsis, kad tada jau galėtų pasirinkti, kurią pusę palaikyti. Tai kas gi mokytojus atvedė iki streiko?

Primename, kad š.m. birželio 17 d. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę sudarančios profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ – Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) bei Vyriausybei įteikė reikalavimus dėl:

1. Mokinio krepšelio dydžio atkūrimo;

2. Ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimo prilyginimo mokytojų atlyginimams;

3. Bazinės mėnesinės algos dydžio atkūrimo;

4. Vaikų skaičiaus sumažinimo ikimokyklinių įstaigų grupėse ir mokyklų klasėse;

5. Šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo;

6. Palankių sąlygų mokytojams išeiti į pensiją nuo 55 metų sudarymo.

Tai padaryti paskatino vis mažėjantis finansavimas švietimui Lietuvoje (2015 m. švietimui numatoma skirti tik 4,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto) ir viešai valdžios pripažįstamas ir deklaruojamas faktas, kad krizė Lietuvoje baigėsi, BVP perkopė 2009 m. lygį.

Gavusi profesinių sąjungų Jungtinės atstovybės reikalavimus, Švietimo ir mokslo ministerija privalėjo vadovautis Darbo kodekso 70 straipsniu ir juos išnagrinėti per 7 kalendorines dienas, o apie savo sprendimą privalėjo raštu informuoti Jungtinę atstovybę. Deja, ministras to nepadarė. Tik liepos 11 d. profsąjungos gavo atsakymą, kuriame tebuvo konstatuota, jog galimybių įvykdyti reikalavimus nėra.

Profesinių sąjungų toks atsakymas netenkino, todėl Jungtinė atstovybė pasinaudojo Darbo kodekso 70 str. suteikta teise inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą ir liepos 15 d. kreipėsi į ŠMM bei Vyriausybę dėl taikinimo komisijos sudarymo. Taikinimo komisija privalėjo būti sudaryta per 7 dienas nuo ministerijos atsisakymo patenkinti iškeltus reikalavimus ir dar per 7 dienas komisija turėjo išnagrinėti kolektyvinį ginčą. Tačiau į kreipimąsi nebuvo reaguojama. Taigi pati ministerija, nepaisydama įtemptos tarptautinės situacijos, provokavo profsąjungas streikui.

Visgi mėginta nuraminti streikui besiruošiančius pedagogus: mokinio krepšelis nuo 2014 rugsėjo 1 d. „padidintas“ 15 litų, o rugpjūčio 27 d. premjeras A. Butkevičius sudarė darbo grupę, kurioje turėtų būti svarstomos pedagogų problemos. Ši grupė iki 2015 m. vasario 1 d. turėtų pateikti siūlymus dėl pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir mokyklų tinklo pertvarkos (kaip žinia, darbo grupės siūlymai yra tik patariamojo pobūdžio). Ministras Dainius Pavalkis vėliau šią grupę kelis kartus pavadino derybine, tačiau ji iškeltų reikalavimų niekada nenagrinėjo.

Beje, svarbu pažymėti, kad Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės iškeltus reikalavimus palaiko Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos tėvų forumas.

Jungtinė atstovybė pasirūpino, kad streiko klausimas būtų svarstomas Lietuvos trišalėje taryboje. Trišalė taryba raštu informuota, kad įteikus reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai ši nesudarė sąlygų išspręsti kolektyvinį darbo ginčą taikiai, todėl Jungtinė atstovybė įgyja teisę skelbti streiką šakos lygiu. Rugsėjo 9 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, jo darbotvarkėje streiko klausimas buvo įtrauktas pirmuoju.

Beje, šakos streikui skelbti nereikia nei Trišalės tarybos sutikimo, nei pritarimo, nei leidimo. Tereikia, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, kas ir buvo padaryta. Ar to pakanka, ar ne, galėtų atsakyti tik teismas ir tikrai ne ministras D. Pavalkis, kuris pripažino, kad nėra teisininkas. Tačiau ministerija, gavusi pranešimą apie įspėjamąjį streiką, į teismą nesikreipė, nors profsąjungos sudarė tam galimybę pranešimą įteikdamos ne prieš 7, kaip reikalauja Darbo kodeksas, o net prieš 12 dienų. Teismui pripažinus, jog skelbiamas streikas yra neteisėtas, jis nebūtų įvykęs.

Jungtinė atstovybė, nesulaukusi ministerijos atsakymo dėl taikinimo komisijos sudarymo, pasiūlė derėtis pasitelkiant tarpininką. Šį kartą ministerija sutiko bei pasiūlė pačioms profsąjungoms apmokėti tarpininko paslaugas. Tačiau ministras iki šiol nesivargina paprašyti Vyriausybės įgaliojimų deryboms pradėti, nes pagal Darbo kodeksą tokie įgaliojimai būtini. Tad, gerbiami kolegos, patys spręskite, kas visgi stabdo derybų pasitelkiant tarpininką procesą.

Esant tokiai sudėtingai situacijai lieka tik dvi išeitys: pamiršti iškeltus reikalavimus (bet ar su tuo sutiktų bent vienas pedagogas?) arba ruoštis streikui. Kitų išeičių Darbo kodeksas nenumato.

Beje, ministras D. Pavalkis, nesikreipęs į teismą dėl streiko teisėtumo nuosprendį priima pats (apgailėtina nekompetencija!) ir per žiniasklaidą ima viešai meluoti, kad Jungtinė atstovybė neišnaudojo kitų Darbo kodekso 76 str. išvardintų kolektyvinio darbo ginčų sprendimo galimybių, todėl negalinti skelbti streiko. Tačiau tos kitos galimybės ir yra derybos taikinimo komisijoje arba per tarpininką. Tad ar ne pati ministerija, pažeisdama Darbo kodeksą nesudarė galimybių derybomis spręsti ginčo ir paliko tik vieną kelią – skelbti streiką?

Todėl sustoti ir tikėti metai iš metų žarstomais valdžios pažadais negalime. Turime gauti konkrečius valdžios įsipareigojimus, iki kada švietimui bus grąžinta per krizę „pasiskolinta“ pinigų suma. Mes neprašome didesnio finansavimo, norime, kad būtų atkurtos ugdymo ir ugdymosi sąlygos.

Delsti pražūtinga, todėl kviečiame visus pedagogus, visas švietimo sistemoje veikiančias profesines sąjungas dar iki valstybės biudžeto patvirtinimo susivienyti vardan mūsų šalies ateities ir gruodžio 2 d. paskelbti neterminuotą streiką, o gruodžio 3 d. atvykti į mitingą prie LR vyriausybės bei garsiai pasakyti: ministre, grąžink skolą!

Pagarbiai

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybės atstovai:

Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė