2011m. birželio 21d. įvyko Kaišiadorių r. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Į renginį, kuris vyko Žiežmarių gimnazijoje, buvo išrinkti 28 delegatai ( 1 delegatas nuo 5 narių), dalyvavo 26 delegatai. Į susirinkimą atvyko: Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių skyriaus atstovė- Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė, Kaišiadorių savivaldybės atstovas- vicemeras Romualdas Kubiakas, LŠDPS pirmininkas- Aleksas Bružas, LŠDPS juristė Žavinta Jurevičiūtė.
Kaišiadorių r. ŠDPS pirmininkas Vytautas Silvanavičius pateikė ataskaitą už 2008-2011m. .Revizinės komisijos ataskaitą pristatė pirmininkė Dalia Krasauskienė. Po to sekė diskusijos ir pasisakymai. Abi ataskaitas delegatai vienbalsiai patvirtino. Kalbėję svečiai pabrėžė socialinio dialogo svarbą bei būtinumą ir apžvelgė galimas socialinės partnerystės kryptis.
Vicemeras pažadėjo artimiausiu metu savivaldybėje aptarti profsąjungiečių iškeltas problemas.
Po to sekė naujo pirmininko rinkimai. Buvo pasiūlytos trys kandidatūros: Natalijos Rudauskienės, Vytauto Silvanavičiaus ir Aloyzo Rimvydo Šidiškio. Slaptu balsavimu daugiausiai balsų surinkęs pirmininku tapo Vytautas Silvanavičius.
Kaišiadorių r. ŠDPS informacija
Kaišiadorių r. švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ataskaita už
2008 -2011 m.
Prieš trejus metus Kaišiadorių r. švietimo darbuotojų profesinės sąjungos aktyvui teko pradėti darbą ypatingomis sąlygomis. Neeiliniame ataskaitiniame — rinkiminiame susirinkime balsų dauguma priėmus sprendimą dėl mūsų organizacijos narystės atstatymo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėje sąjungoje, vadovaujamoje Alekso Bružo, dalis pirminių organizacijų išstojo iš Kaišiadorių r. švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.
Manau, kad tai buvo tik pasekmė šalies mastu įvykusio LŠDPS skilimo. Esu įsitikinęs, kad tokie skilimai tik silpnina organizaciją, todėl lyderiams reikėtų gebėti skirtingas nuomones derinti ir neprieiti iki kraštutinių veiksmų. Beje, tie motyvai dėl kurių oponentai sakėsi negalį būti A. Bružo vadovaujamoje LŠDPS, vėliau, pasibaigus teismams, subliūško. Taigi, ar nebuvo paskubėta?
Kita darbo pradžios ypatybė buvo ta, kad tebesitesė teisminiai ginčai dėl Žiežmarių vid. mokykloje vykusio mokytojų streiko teisėtumo. LŠDPS juristams apskundus Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimą, kad streikas Žiežmarių vidurinėje mokykloje buvo neteisėtas, teisminiai ginčai persikėlė į Kauno apygardos apeliacinį teismą. Šio teismo sprendimas mums palankus: buvo panaikintas Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimas. Taip baigėsi teismų maratonas. LŠDPS advokatai dar kartą pademonstravo savo profesionalumą. Taigi, tokia buvo mūsų darbo pradžia.
Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko 19 pirmininkų tarybos posėdžių, apsvarstyta virš 100 aktualių klausimų. Siekdami, kad nebūtų stichiška mūsų veikla, pirmąjame posėdyje aptarėme veiklos sritis ir priėmėme pagrindinių veiklos krypčių planą (Jums jis pateiktas). Mūsų veikla neapsiribojo vien pirmininkų tarybos posėdžiais. Aktyviai vystėme socialinį dialogą su Kaišiadorių savivaldybe, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių skyriumi sprendėme svarbius švietimo darbuotojams klausimus, aktyviai dalyvavome LŠDPS veikloje.
Pabandysiu trumpai apžvelgti pagrindinius atliktus darbus pagal atskiras veiklos sritis. Pirmiausiai norėčiau pakalbėti apie socialinę partnerystę su Kaišiadorių savivaldybe bei mokyklų vadovų asociacija. Tas bendradarbiavimas būdavo ir anksčiau, tačiau buvo kitokio pobūdžio. Susikaupus problemoms vykdavo susitikimai su Meru, „apskritojo stalo“ diskusijos, kuriose dalyvaudavo vis kiti dalyviai, kurie kartais nežinodavo anksčiau pasiektų susitarimų. Pirmus metus ir mes taip dirbome. Vėliau kilo idėja įkurti Trišalę švietimo tarybą. Ši struktūra turėjo užtikrinti pastovų, nuoseklų socialinį dialogą tarp steigėjo — Kaišiadorių savivaldybės, švietimo įstaigų vadovų bei darbuotojų atstovų — profesinių sąjungų. Po beveik metus trukusių diskusijų, derybų (įvyko apie 20 posėdžių) buvo parengti Trišalės tarybos veiklą reglamentuojantys dokumentai: Trišalės švietimo tarybos steigimo susitarimas, veiklos reglamentas, nuostatai. 2009 m. liepos 10 d. buvo pasirašyti parengti dokumentai ir įkurta Trišalė švietimo taryba. Trišalę švietimo tarybą sudarė 12 asmenų po 4 iš kiekvienos šalies. Kaišiadorių savivaldybę atstovavo administracijos direktorius V. Streikauskas, finansų skyriaus vedėja D. Gumauskienė, švietimo ir kultūros departamento direktorė L. Žukauskienė ir švietimo skyriaus vedėja R. Arlauskienė, mokyklų vadovų asociaciją S. Bernikas, R. Mikučiauskienė, A. Malakauskienė, R. Briginienė, profesinės sąjungas: 2 mūsų profesinės sąjungos atstovai — tai Aloyzas Šidiškis ir aš bei 2 kitos rajone veikiančios švietimiečių profesinės sąjungos atstovai — tai Irena Šimkūnaitė bei Janina Bičkauskienė.
Pirmas svarbus darbas, kurio ėmėsi Trišalė švietimo taryba, tai Trišalės sutarties atnaujinimas (Jums yra pateikta mūsų profesinės sąjungos siūlymų paketas). Reikia pasidžiaugti, kad po nelengvų trišalių ir dvišalių derybų, mums pavyko daugelį šių siūlymų įtraukti į 2009 metų spalio 7 d. pasirašytą Trišalį susitarimą dėl socialinio bendradarbiavimo tarp Kaišiadorių r. savivaldybės, mokyklų vadovų asociacijos ir profesinių sąjungų.
Trišalėje švietimo taryboje reguliariai vyksta posėdžiai, platesniu mastu vyksta socialinis dialogas: derinami savivaldybės tarybos švietimo klausimais priimami sprendimai, teisės, norminiai aktai, kuriuos pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, derinamas švietimo įstaigoms skiriamas biudžetas, moksleivio krepšelio 6% perskirstymo principai ir kiti klausimai. Daug naudingų mokytojams sprendimų pavyksta pasiekti jau čia. Kaip pavyzdį galiu paminėti išspręstą seniai keltą klausimą dėl lėšų skyrimo mokytojams įsigyti kanceliarinėms prekėms. Siekėme, kad 1 mokytojui būtų skirta 1 MGL dydžio suma, tačiau sunkmečiu pavyko išsiderėti tik 0,5 MGL. 65lt. suma gal ir mažoka metams, bet vis tik geriau nei nieko. Kadangi yra požymių, kad krizė jau baigiasi, tai yra galimybė siekti, kad ateityje būtų skiriamas ir 1 MGL dydžio suma. Ženkliai mažėjant mokytojų skaičiui bendra lėšų suma savivaldybei tikrai nebūtų didelė našta.
Ne visada pavyksta pasiekti susitarimus svarstomais klausimais, o kartais pasitaiko, kad ir pasiektų susitarimų mūsų socialiniai partneriai nesilaiko. Paminėsiu keletą pavyzdžių.
Šiemet Trišalėje švietimo taryboje svarstant MK lėšų 6% perskirstymo klausimą akivaizdžiai išsiskyrė savivaldybės administracijos ir profesinių sąjungų bei mokyklų vadovų asociacijos nuomonės. LR vyriausybės 2010-12-22 nutarime dėl MK apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos yra nurodomos rekomenduojamos skiriamų lėšų sumos atitinkamoms sritims. Profesinės sąjungos nepritarė, kad pedagoginei, psichologinei tarnybai skiriamos lėšos vos ne dvigubai viršija galimą sumą. Gerb. Vicemere, mūsų neįtikina argumentas, kad to reikia naujam psichologo etatui įvesti. Kam reikia papildomo etato, jeigu dabar PPT dirba 2 psichologai?! Mokyklose taip pat dirba psichologai bei kiti pagalbos mokiniui specialistai. Paradoksas: mokinių skaičius savivaldybėje ženkliai mažėja, tačiau švietimą aptarnaujančių darbuotojų skaičius didėja. Beje, Lietuvoje yra savivaldybių, kurios šios tarnybos net neturi. Profesinės sąjungos nepritaria ir išorės auditui skiriamų lėšų dvigubam normos padidinimui (iki 38 tūkst.). Mūsų savivaldybėje visos didžiosios mokyklos jau yra vertintos išorės audito ir daugelis mokytojų skeptiškai vertina jo naudą… Mūsų nuomone, toks lėšų perskirstymas yra ydingas, nes vienoms sritims nepagrįstai didinant finansavimą, kitoms automatiškai mažėja. Racionalus MK lėšų 6% perskirstymas sudarytų realias galimybes padidinti lėšas, skiriamas ugdymo procesui organizuoti mokyklose. Dėl MK lėšų stygiaus daugelyje mokyklų neužtenka lėšų užtikrinti ugdymo procesui, ugdymo planas įgyvendinamas tik 80 – 90%, dėl to nukenčia ugdymo kokybė. Nesutikdami dėl tokio sprendimo savo poziciją išdėstėme Kreipimesi savivaldybės tarybai, kartu su mokyklų vadovų asociacijos pirmininku S. Berniku ėjome į komitetų posėdžius, aiškinome savo poziciją, bet, deje, mažai kas pasikeitė. Su mūsų argumentais lyg ir sutinkama, tačiau kažkokių jėgų veikiamos rankos balsuoja kitaip.
Kitas ilgai užsitesęs ginčas buvo dėl rengiamo priėmimo į Kaišiadorių r. savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo. Pateiktas Trišalei tarybai svarstyti minėtos tvarkos projektas tiesiog šiurpino. Jo nuostatos dvelkė centralizuotu švietimo valdymu. Argi nekeistos nuostatos, kad pvz.:
1) tėvai, norintys leisti vaiką į priešmokyklinio ugdymo grupes, prašymą turėtų pateikti ne tos įstaigos vadovui, o švietimo skyriui (įsivaizduokite, kaip tai padarytų Darsūniškyje, Paparčiuose ar Nemaitonyse gyvenantys tėvai).
2) kai kuriais atvejais priimant mokinį į mokyklą direktorius turėtų gauti švietimo skyriaus vedėjos leidimą.
3) norėta įteisinti klases, kuriose jau rugsėjo 1d. (o ne mokslo metų eigoje) yra viršytas maksimalus leistinas mokinių skaičius ir pan.
Kam tokia tvarka reikalinga? Argi tai nepažeidžia mokyklų savarankiškumo idėjos? Ar tokios „tvarkos“ neprieštarauja Kaišiadorių r. savivaldybės strateginiame plane išdėstytai švietimo vizijai apie decentralizuotą švietimo sistemos valdymą?
Taigi, Trišalėje švietimo taryboje pasiekėme visų šalių sutarimą dėl kai kurių punktų keitimo. Tačiau vėliau buvome šokiruoti, kai sužinojome, kad savivaldybės tarybai svarstyti buvo pateiktas minėtos tvarkos pirminis projektas net be pakeitimų pasiektų Trišalėje taryboje. Gerai, kad tuo metu savivaldybės Taryboje dirbo Trišalės tarybos atstovas — Aloyzas Šidiškis ir mus informavo. Mes išviešinome tokį negarbingą socialinių partnerių poelgį savo Kreipimesi į savivaldybės Tarybą ir jie šio klausimo svarstymą atidėjo. Vėliau dar kartą bendru mokyklų vadovų ir profsąjungos raštu kreipėmės į Merą, pareikšdami, kad tokios tvarkos priimti negalima. Koks šios tvarkos likimas iki šiol neaišku. Gal apie tai informuos vicemeras?
Dabar Trišalės švietimo tarybos veikla yra nutrūkusi, nes pasirašytas susitarimas galiojo tik iki buvusios Savivaldybės Tarybos kadencijos pabaigos. Mūsų pastangos vėl pasirašyti susitarimą ir pratęsti Trišalės švietimo tarybos veiklą kol kas neduoda rezultatų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Č.Neviera, atstovaujantis savivaldybės administraciją, vis randa „priežasčių“, dėl kurių pasirašymo procedūrą vis tenka atidėti. Keista, juk dokumentai jau parengti, tereikia pratęsti jų galiojimą. Kam reikia tai vilkinti — juk jau du mėnesiai kaip dirba nauja Savivaldybės taryba, taigi laiko buvo pakankamai. Vėl norėčiau priminti nuostatą iš Kaišiadorių savivaldybės strateginio plano, kad švietimo vizijai įgyvendinti viena iš dviejų prioritetinių plėtros krypčių yra socialinio dialogo ir socialinės partnerystės stiprinimas. Tad kodėl savivaldybės darbuotojai pradėjo vengti socialinio dialogo ir socialinės partnerystės?! Gal vicemeras galėtų pažadėti suaktyvinti šį procesą ir dar šią savaitę ar bent kitos pradžioje galėtume atnaujinti Trišalės tarybos veiklą.
Socialinis dialogas su savivaldybe vyko ne tik Trišalėje švietimo taryboje. Nepavykus pasiekti švietimo darbuotojams palankių sprendimų Trišalėje taryboje kreipdavomės į švietimo komitetą ar savivaldybės Tarybą. Taip pavyko perpus sumažinti planuojamą valytojų valomo ploto padidinimą; dar 2009 m. grąžinti įsiskolinimą mokytojams dėl MMA sumažinimo beveik visose rajono mokyklose; išspręsti klasių komplektavimo problemas Žiežmarių ir Rumšiškių vidurinėse mokyklose. Čia norėčiau padėkoti už geranoriškumą švietimo komiteto pirmininkui vicemerui Romui Kubiakui, kuris inicijuodavo netgi papildomus švietimo komiteto posėdžius ir nepamiršdavo į juos pakviesti profsąjungos atstovus.
Norėčiau atskirai pakalbėti apie pastaraisiais metais atsiradusias problemas organizuojant ir finansuojant dalykines olimpiadas bei konkursus. Profesinės sąjungos nepritaria savivaldybės administracijos inicijuotam lėšų mažinimui prisidengiant „sunkmečiu“. Šiam tikslui lėšos buvo dvigubai sumažintos: nuo 40 tūkstančių iki 20 tūkstančių. „Taupymas“ vyko paprasčiausiai atsisakant žemesniųjų klasių mokiniams organizuoti olimpiadas, o jei mokiniams pageidaujant mokytojų iniciatyva jos vykdavo, tai už darbą nebuvo apmokama. Mūsų savivaldybės pagrindinių mokyklų mokiniai beveik neturi galimybių jose dalyvauti. Keistai skambėjo nugalėtojų apdovanojimo šventėje sakinys: „šiemet prizininkais tapo tik trijų mokyklų mokiniai“. Kitaip ir būti beveik negalėjo, nes olimpiados buvo organizuojamos tik vyresniųjų klasių mokiniams. Daugiausiai mokinių (berods virš 1000) mūsų rajone turinčios V. Giržado pagrindinės mokyklos mokiniai nelaimėjo nei vienos prizinės vietos, nes paprasčiausiai rajone 5 – 8 klasės mokiniams nebuvo organizuojamos olimpiados. O gal manoma, kad pagrindinėse mokyklose nėra gabių mokinių? Ar tokia tvarka skatina gabiuosius mokinius tobulėti, o mokytojus su jais daugiau dirbti? Argi talentingų mokinių sąskaita reikia taupyti lėšas?! Keista, kai savivaldybės valdininkams grąžinami priedai,tai sakoma: „krizė jau baigėsi“, bet kai reikia atstatyti finansavimą švietimui, tai sakoma: „sunkmetis dar nesibaigė…“ Kita šios problemos pusė — tai kasmet vėluojantis apmokėjimas mokytojams už darbą rajoninėse olimpiadose. DK aiškiai nurodo, kad atlygis už atliktą darbą turi būti išmokamas ne vėliau, kaip sekantį mėnesį nuo jo atlikimo. Kodėl mokytojams reikia laukti 4 – 5 mėnesius? Kur čia problemos? Švietimo paslaugų centras organizuoja olimpiadas, švietimo skyrius sudaro komisijas, departamentas valdo pinigus, mokyklos už išdirbtą laiką apskaičiuoja uždarbio dydį. Vieni kitus kaltina vėlavimu, o atsakingų nėra. Profesinės sąjungos kaip sekliai kasmet aiškinasi kas kaltas dėl laiku nesumokamo atlyginimo už šį papildomą darbą. Jau tapo tradicija, kad mums pavyksta išspręsti šią problemą tik mero kabinete. O to neturėtų būti — kas organizuoja renginį, tas ir turi pasirūpinti laiku atsiskaityti.
Kalbant apie socialinį dialogą švietimo įstaigose labai neišsiplėsiu — patys pirmininkai galės papasakoti pasisakymuose ar diskusijose. Dažniausiai iškyla neteisėto darbo krūvio mažinimo, išeitinių kompensacijų neteisėto mažinimo, vengimas apmokėti už papildomą darbą, neteisėtų drausminių nuobaudų skyrimo ir pan. problemų Tose mokyklose, kuriose vadovas tariasi ne pats su savimi, o su profesine sąjunga — iškylančios problemos sprendžiasi vietoje. Tačiau kartais tenka pasikviesti į pagalbą ir Valstybinę darbo inspekciją. Sėkmingai yra išspręstos konfliktinės situacijos Kaišiadorių Meno mokykloje bei V. Giržado pagrindinėje mokykloje dėl krūvio mažinimo, Meno mokykloje dėl neteisėtos “kolektyvinės” drausminės nuobaudos. Išmintingi vadovai prieš priimdami sprendimus, kurie galimai sukels konfliktinę situaciją, aptaria problemą su profesine sąjunga ir ieško abiem šalims palankaus kompromisinio sprendimo. Tokia prevencinė priemonė kolektyve mažina konfliktų skaičių, sukuria prielaidas geram mikroklimatui. Tačiau yra „ambicingų“ vadovų, kurie pirmiau vienšališkai priima sprendimą, sukuria konfliktą, o po to pradeda tartis su profesine sąjunga. Kam reikalingos tos neigiamos emocijos? Yra posakis: „Vairuotojas profesionalas yra ne tas, kuris įveikia visas kliūtis, o tas, kuris sugeba jas aplenkti“. Linkiu mokyklos vadovams tapti vadybos profesionalais. Tada ir profsąjungos galės atsikvėpti, „patinginiauti“.
Mūsų profsąjunginė veikla neapsiriboja Kaišiadorių r. problemomis. Atkūrę narystę LŠDPS aktyviai įsijungėme į jos veiklą. Gausiai dalyvavome LŠDPS organizuotose protesto akcijose: pikete prie ŠMM (40 žmonių), mitinge prie LR vyriausybės (30 žmonių). Buvome solidarūs — dalyvavo visų mūsų pirminių organizacijų atstovai. Naudodamasis proga noriu visiems dalyvavusiems, o ypač organizavusiems, padėkoti. Dėkingi esame ir šių mokyklų vadovams, sudariusiems sąlygas išvykti.Taip bendromis jėgomis, masinių protestų akcijų dėka, pavyko sumažinti Vyriausybės užmojus mažinti MK lėšas. Taip pat mūsų organizacija buvo aktyvi teikiant siūlymus dėl švietimo įstatymo, ilgalaikės pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos, MK lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo. Tenka pripažinti, kad mūsų siūlymų pagrindu buvo sudarytas LŠDPS siūlymų paketas dėl pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo aprašo. LŠDPS pirmininką A. Bružą ir mane koordinavimo taryba delegavo į ŠMM sudarytą darbo grupę. Derybos dėl apmokėjimo aprašo truko daugiau kaip metus. Tenka pastebėti, kad ŠMM pateiktame minėto dokumento projekte įtraukti pakeitimai yra tik LŠDPS siūlymai, išskyrus vieną — mokyklų vadovų siūlymą iš vadovų etato išimti 5 privalomas pamokas. Lieka neaišku ar kitos profsąjungos siūlymų neteikė, ar buvo neišgirstos? Deje dar daug gerų ir mūsų siūlymų liko atidėta vėlesniam laikui, aiškinant, kad sunkmečiu papildomo finansavimo nebus gauta. Naujo projekto privalumas tas, kad darbdavys su darbuotojų atstovais privalės derinti darbo užmokesčio, priedų skyrimo klausimus; mokytojams darbo norma tampa 18 kontaktinių valandų vietoj buvusių pedagoginių; specialiesiems pedagogams atstatomas nepagrįstai sumažintas koeficientas ir pan.Nesuprantama kodėl ministras delsia pasirašyti šį dokumentą, nors tai žadėjo padaryti birželio pradžioje. Gal apie tai mums informacijos suteiks LŠDPS pirmininkas.
Jūs žinote, kad dabar mūsų rajone yra dvi švietimo darbuotojus atstovaujančios profsąjungos. Pranešimo pradžioje minėjau priežastis, dėl kurių dalis profsąjungos narių paliko mūsų organizaciją ir įkūrė naują. Mes nepateisiname tokio trumparegiško, nepamatuoto jų sprendimo, silpninančio organizaciją, bet pripažįstame jų teisę kitaip manyti. Todėl mes, skirtingai nei vykstant skilimui šalies mastu, neįsivėlėme į bereikalingą konfrontaciją. O emocijoms atvėsus pradėjome bendradarbiauti ne tik „priverstinai“ Trišalėje švietimo taryboje, bet derinant pozicijas kitais klausimais. Manau, kad ir šalies mastu galėtų būti nutrauktas susipriešinimas ir pradėta ieškoti sąlyčių taškų. Skilus profsąjungoms natūraliai sumažėja narių skaičius; be to dalis žmonių paprasčiausiai išstoja iš organizacijos. Profsąjungų striprumas tiesiog proporcingas jų skaitlingumui. Mes žavimės Skandinavijos, Prancūzijos, Graikijos ir kt. šalių profsąjungų jėga, gebėjimu daryti įtaką ne tik darbdavio, bet ir Vyriausybių sprendimams. Ten vyksta tikras, lygiateisis socialinis dialogas. Bet tose šalyse apie 70 – 80% darbuotojų priklauso profsąjungoms. Lietuvoje to nėra.
Noriu pasidžiaugti,kad ataskaitiniu laikotarpiu mūsų organizacijos narių skaičius tik augo. Mūsų organizaciją papildė nauja Meno mokyklos pirminė organizacija (pirm. Stanislovas Dovidavičius), narių skaičių gausina V. Giržado pagrindinės mokyklos (pirm. Aloyzas Šidiškis), Rumšiškių gimnazijos (pirm. Natalija Rudauskienė), Kruonio gimnazijos (pirm. Irma Nalivaikienė) pirminės organizacijos. Stabilizavosi profsąjungos narių skaičius Žiežmarių gimnazijoje. Nežiūrint to, kad kasmet ši organizacija pasipildo naujais nariais, tačiau bendras narių skaičius nedidėja, nes pastaruoju metu į užtarnautą poilsį — pensiją, išeina nemažai mūsų profsąjungos narių. Apskritai padėtis Kaišiadorių r. ŠDPS nėra bloga: kadencijos pradžioje turėjome apie 100 narių, dabar bendrų pastangų dėka turime 125 narius, t. y. 25% padidėjimą. Profsąjungos narių gausėjimo tendencijos nuteikia optimistiškai.
Na ir pabaigai keletas žodžių apie pinigus. Išsamę informaciją apie finansus suprantama pateiks revizinė komisija. Aš tik trumpai informuosiu kokius organizacinius darbus nuveikėme mes:
1. Mūsų prašymu Registrų centras Kaišiadorių r. ŠDPS suteikė paramos gavėjo statusą, todėl mūsų organizacija gali būti remiama 2% GPM lėšomis.
2. Jūs žinote, kad iš Jūsų uždarbio išskaičiuojama 1% dydžio suma sudaro profsąjungos nario mokestį. Ta suma pagal LŠDPS įstatus turi būti padalijama į 3 dalis tokiomis proporcijomis:
30% — respublikiniam komitetui;
30% — rajoniniam komitetui;
40% — paliekama pirminei organizacijai.
Mūsų organizacija laikosi šiek tiek kitokių proporcijų: 5% sumažindama rajonui skirtas lėšas 5% padidina pirminėms organizacijoms skirtą sumą. Todėl pirminėms lieka 45%, o rajoniniam komitetui 25%. Kadangi lėšos yra 3 sričių, tai banke atidarius papildomą sąskaitą — jos surenkamos į skirtingas sąskaitas. Lėšų pasiskirstymas vyksta mokyklos buhalterijoje. Po tokių pertvarkų apskaita tapo paprastesnė. Pirminės organizacijos pačios gali apsiskaičiuoti turimas lėšas. Tai tokia naujovė.
Tenka pripažinti, kad vieno veiklos plane įrašyto darbo neatlikome — neparengėme Kaišiadorių r. ŠDPS įstatų naujos redakcijos projekto. Mūsų organizacijai netolimoje ateityje reikės atlikti ir šią užduotį, nes dabartiniams įstatams beveik 15 metų — jie moraliai jau pasenę. Taigi ateinančiais 2012 m. mūsų organizacija galės švęsti 15 metų jubiliejų-gal ta proga galėtume priimti naujus įstatus?!
Baigdamas norėčiau padėkoti visai savo komandai — pirmininkų tarybai, tik jų dėka galima buvo atlikti tiek darbų:
Natalijai Rudauskienei — Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos pirmininkei,
Nijolei Zebleckienei — Žiežmarių gimnazijos pirmininko pavaduotojai,
Irmai Nalivaikienei — Kruonio gimnazijos pirmininkei, bei buvusiai Kruonio gimnazijos pirmininkei Daivai Kruliauskienei,
Stanislovui Dovidavičiui — Meno mokyklos pirmininkui,
Aloyzui Šidiškiui — V. Giržado pagrindinės mokyklos pirmininkui.
Dėkoju už dėmesį.
Kaišiadorių r. ŠDPS pirmininkas Vytautas Silvanavičius
