Kada atsities užguiti „ikomikyklinukai“?

2014-03-14

Kovo 13 d. LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro (IUĮDC) konferencija „Ikimokyklinis ugdymas: Europos standartai ir apgailėtinos darbo sąlygos“ startavo LŠDPS konferencijų ciklas „Laiptai į pedagogų profesijos prestižą ir savigarbą“. Jau kovo 20 d. įvyks LŠDPS Muzikos ir meno mokyklų mokytojų centro konferencija „Pedagogas – menininkas – tiekėjas“.

IUĮDC konferencijoje susirinko lopšelių-darželių pedagogės, vadovės, dalyvavo Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė, o į gausybę klausimų atsakinėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė.

Antrojoje dalyje vykusiuose rinkimuose dar vienai trejų metų kadencijai į LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininko postą perrinkta Irena Peciukonienė.

Panevėžio lopšelio-darželio profesinės organizacijos pirmininkė Zita Šuplevičienė savo pranešime „Ikimokyklinio ugdymo pedagogo nuvertinimas“ teigė, kad kiekvienais metais savivaldybės gąsdina, jog metų pabaigoje gali pritrūkti lėšų atlyginimas, ir verčia taupyti, iš tėvų taip pat dažniau girdimi tik priekaištai, o visuomenė įsitikinusi, kad darželio auklėtojos nieko neveikiančios. „Finansinis prievartavimas alina fiziškai ir dvasiškai, o pedagogui keliami vis didesni reikalavimai“, – sakė ji.

Raseinių „Liepaitės“: ačiū, esame laimingos

Raseinių darželio „Liepaitės“profsąjungos pirmininkė Roma Kasparavičienė pasidalijo patirtimi apie tai, kaip jie „garsiai“ kūrė organizaciją. Vadovybė labai tam priešinosi, o jėgos šioje kovoje buvo nelygios, nes „už direktorės nugaros – meras svainis, partija“. Buvo susidorojama su žmonėmis, taikomas didelis psichologinis spaudimas, politikai labai neprofesionaliai pradėjo kištis į švietimo įstaigų reiklaus. Pasak pranešėjos, labai daug šioje kovoje padėjęs susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas, o kai jo pagalbos neužteko, reikalo ėmėsi tuometinis LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas. Taip pat kreiptasi ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, neapsieita ir be teisėsaugos. „Niekada netikėkite žodiniais pažadais, – patarė R. Kasparavičienė ir siūlė nebijoti klausti. – Visi darbuotojai turi teisę kelti klausimus, o vadovai privalo į juos atsakyti“.

altAnot raseiniškės, „jeigu nėra stiprios bendruomenės, stipraus kumščio, nieko nepasieksi“. Dabar organizacijoje iš 60 darbuotojų 34 yra profsąjungos nariai, „nes darbuotojai savo akimis pamatė, ką gali profsąjunga“. O ji pasiekė daug – dabar kolektyve geras mikroklimatas, grįžtama į anksčiau turėtas pozicijas – vieno geriausių darželių respublikoje. „Esame laimingi, ačiū“, – kalbėjo pranešėja. Jos teigimu, socialinis aktyvumas įstaigoje turi būti, nes jeigu visi numos ranka manydami, kad tai jų neliečia ir todėl nieko nereikia daryti, „tada bus visiems blogai, o būdami vieningi galime daug ko pasiekti“.

„Mes daugiau nevergausime!“

„Ikimokyklinio ugdymo sistema primena vergovės ir lažo laikus“ – tokia buvo Vilniaus lopšelio-darželio „Drevinukas“ profsąjungos pirmininkės Gintarės Miškinienės pranešimo tema. Ji papasakojo kaip buvo taupoma jos įstaigoje: nuimtas priedas už nekontaktines valandas, vėliau sumažinti atlyginimų koeficientai, po to, buvo pasiūlyta dirbti už dyką: vieną dieną per mėnesį darbuotojai turėdavo dirbti be darbo užmokesčio. Darbuotojai vis paklusdavo, bet galų gale jų kantrybė baigėsi ir buvo įkurta profsąjunga. Situacija tada esą pradėjo gerėti, tačiau buvo pradėti persekioti profsąjungos nariai.

Dar viena didelė bėda Vilniuje ta, kad grupės yra perpildytos. Pati pranešėja teigė dirbanti su dvidešimčia nuo 1,5 iki 3 m. vaikų, nors higienos normos leidžia tik penkiolika. „Apie kokią ugdymo kokybę galima kalbėti, kai vos galima spėti sužiūrėti, kad vaikai vienas kito nesužeistų?“, – retoriškai klausė G. Miškinienė.

Nors ekonominė situacija, sakoma, gerėja, pernai Seimo nariams ir teisėjams atstatytos algos, tačiau, anot vilnietės, vėl rašomi raštai-rekomendacijos taupyti: nemokėti už pavadavimus ir pan., nes „vis dar esame skolingi“. Tačiau, anot G. Miškinienės, ne mes esame skolingi, o valstybė – pedagogams, „todėl turime susitelkti ir pasakyti – mes daugiau nevergausime!“.

Pasak kitos pranešėjos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo komiteto pirmininkės Aldonos Skaramakienės, nors profsąjunga įdėjo nemažai pastangų situacijai pakeisti, tačiau pasigirti esą nėra kuo, „esame likę prie suskilusio geldos“.

I. Grigaravičienė: „Nedirbkite už dyką!“

altVėliau pastebėjimais, patarimais pasidalino Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė I. Grigaravičienė. „Šaunu, kad dalyvaujate, kad kalbate, kad ieškote sprendimų, ministerija taip pat ieško sprendimų“, – pradėjo ji ir prisipažino, kad ir pati taip pat sunkiai kūrė profsąjungą, buvo jos pirmininkė. Deja, anot jos, „nėra Lietuvoje tiek laisvų pinigų, kad galėtume atiduoti ikimokyklinukams“. Ministerija esą paskaičiavusi, kiek reiktų lėšų, Vyriausybė ir Seimas tą žino, tačiau kada bus skirta pinigų, niekas nežino, todėl ir „reikia visų mūsų susitelkimo: profsąjungų, vadovų, visų darbuotojų, nes nei mes vieni, nei jūs vieni nieko nepadarysime“. I. Grigaravičienės teigimu, „nesame tiek subrendę, kad suprastume, kad pirmiausia turime investuotu į švietimą“.

Paaiškėjus faktams, kad yra darbuotojų, kuriems mokama už pusę etato, bet jie verčiami dirbti už visą, o tie, kurie atsisako dirbti už dyką, yra terorizuojami net savo kolegių, ministerijos atstovė paragino: „Nedirbkite už dyką!“ Be to, ji siūlė nepasiduoti ir savivaldybių spaudimui taupyti. „Tikrai nedaug yra savivaldybių, kuriose atlyginimams užteks pinigų dvylikai mėnesių, bet ar buvo kada nors taip, kad gruodį negavote pinigų? – retoriškai klausė ministerijos atstovė. – Jeigu taupėte tik dėl taupymo, iš jūsų atima sutaupytas lėšas ir atiduota kitiems“.

Anot jos, didžiausia bėda yra ta, kad savivaldybės nori išgyventi iš tų keturių ikimokyklinuko krepšelyje numatytų valandų neprisidėdamos nė kiek pačios. Tada spaudžiami vadovai, o šie spaudžia darbuotojus. „Jeigu visi darbuotojai susivienys ir bus kumštis, jeigu vadovai susivienys į kumštį, tada būsime jėga ir galėsime reikalauti. Būnant visiems drauge galima pasiekti tikslo“, – uždegančiai kalbėjo buvusi profsąjungininkė.

Pinigų yra, tik nesugebame jų pasiimti

„Turite pajusti, kad jūs esate labai svarbūs, nes iki penkerių metų amžiaus susiformuoja asmenybė. Sutikdami dirbti už daug mažesnį atlyginimą nei bendrojo ugdymo pedagogai, jūs negerbiate savęs“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, laukti, kol savivaldybės pačios sutiks lėšų ikimokykliniam ugdymui skirti tiek, kiek reikia, gali tekti ilgai. O pinigų, pirmininko teigimu, yra. Juk 6 proc. nuo BVP švietimas negauna, „vadinasi, jūsų pinigais naudojasi kažkas kitas. Negalvokite, kad nedavė, bet galvokime, kad patys nesugebame pasiimti. „Liepaitė“ Raseiniuose sugebėjo išspręsti savo problemas, o ar negalime mes?“.

Vėliau susirinkusios pedagogės svarstė, kokius reikalavimus jos norėtų matyti bendrame reikalavimų pakete.

Po pertraukos 2010 m. įkurto Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro veiklos ataskaitą pristatė centro pirmininkė Irena Peciukonienė. Ji perrinkta dar vienai kadencijai ir išrinktos kitos komiteto narės: Paulina Kaladinskaitė (Visaginas), Virginija Jarmalavičienė (Kaunas), Roma Kasparavičienė (Raseiniai), Gintarė Miškienienė (Vilnius), Brigita Navackienė (Vilnius), Zita Šuplevičienė (Panevėžys). Pirmininkės pavaduotojomis tapo R. Kasparavičienė ir B. Navackienė.