Balandžio 25 d. Seime vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis dėl ikimokyklinio ugdymo problemų sprendimo. Posėdyje dalyvavo LŠDPS pirmininkas A. Bružas LŠDPS Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininkė Irena Peciukonienė, centro atstovai Aušra Kuzminskienė, Natalija Laumakienė ir Roma Kasparaitienė. Taip pat dalyvavo ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Liucija Milašauskienė, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos, Finansų ministerijų atstovai, seimo nariai. Seimo narė Asta Baukutė sakė, kad jos surengtoje diskusijoje dėl ikimokyklinio ugdymo sektoriaus problemų, kurią rengė kartu LŠDPS Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotoju centru, buvo išskirti pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo kokybę ir kiekybę lemiantys veiksniai: vaikų saugumas, sveikata, tėvų lūkesčių pateisinimas, tenkančio dėmesio pakankamumas, (ne)tinkamas ugdymas, darbuotojų kompetencija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, darbuotojų užmokestis, skiriamas finansavimas, vaikų skaičius tenkantis vienam pedagogui, darbuotojų nekontaktinės valandos. Todėl seimo narė siūlė aptarti: ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų darbo sąlygų gerinimą (tarifinių atlygių koeficientų didinimą, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimą, papildomų pedagogų įdarbinimą), auklių „legalizavimą“, tikslinių valstybės dotacijų ikimokykliniam ugdymui skyrimą, vaikų saugumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose (visuotinį ikimokyklinukų draudimą, rūpinimąsi jų sveikata ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumo didinimą (ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumą, mokestines nuolaidas besikuriantiems privatiems darželiams, kaimo vietovių ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo didinimą), savivaldybių atsakomybės ikimokyklinio ugdymo srityje užtikrinimą.
LŠDPS Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininkė Irena Peciukonienė išdėstė mokytojų suvažiavimo rezoliucijos reikalavimus dėl ikimokyklinių įstaigų darbuotojų darbo ir vaikų ugdymo proceso tobulinimo: keisti higienos normas „pridedant“ antrą pedagogą darželio grupėje, didinti nekontaktinių valandų skaičių iki 6 val. per savaitę bei sutvarkyti auklėtojų padėjėjų pareigybines instrukcijas. Profsąjungos atstovė sakė, kad jei grupėje dirbtų vienu metu du pedagogai, tai nekontaktinių valandų ir auklėtojų padėjėjų problemas galima būtų išspręsti be papildomų investicijų, o taip pat pradėtų spręstis ir kitos išvardintos problemos – vaikų saugumas, ugdymo kokybė, prieinamumas, tėvų lūkesčių tenkinimas ir pan.
Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Liucija Milašauskienė pritarė profsąjungos įvardintiems reikalavimams ir papildė, kad auklėtojų atlyginimai turėtų būti prilyginti pradinių klasių mokytojų atlyginimams, o taip pat turėtų būti peržiūrėtas darželių-mokyklų vadovų darbo krūvis.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas taip pat pritarė, kad profsąjungų suformuluoti siūlymai tikrai yra geri, ir kad šiuo aspektu esame vienoje barikadų pusėje. Pažymėjo, kad įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis padidino ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, jo dėka ikimokyklinį ugdymą gauna 20000 vaikų daugiau. Sakė, kad krepšeliu finansuojamų valandų dalį galima būtų didinti panašiu principu kaip tai jau yra daroma.
Finansų ministerijos atstovė eilinį kartą pakartojo, koks biudžeto deficitas ir kad papildomų lėšų skirti nėra iš ko.
Socialinės apsaugos ministerijos atstovė teigė, kad gauna daug nusiskundimų dėl ikimokyklinio ugdymo kainos. Išsakė poziciją, kad būtų paliktos darželių lengvatos sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Ilona Grigaravičienė sakė, kad ministerija tikrai skiria nemenką dėmesį ikimokykliniam ugdymui, nors tai yra labiau savivaldybių funkcija. Paminėjo, kad vykdomas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“, jo dėka ikimokykliniam ugdymui skirta 18 mln. Lt iš ES SF lėšų, taip pat vyriausybė buvo įsipareigojusi skirti papildomai 200 mln. Lt iš valstybės biudžeto, tačiau šiai dienai iš valstybės biudžeto skirtų lėšų yra 0 Lt. Taip pat sakė, kad atliktais paskaičiavimais antro pedagogo įvedimas valstybei kainuotų apie 200 mln. Lt per metus, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimas kainuotų dar apie 50-60 mln. Lt per metus, o valstybė tokių lėšų deja neturi.
Ilonos Grigaravičienės pasisakymas neatitiko ŠMM aukštesnių politinio pasitikėjimo pareigūnų dvasios.
Irena Peciukonienė pakomentavo, kad jei grupėje dirbtų antras pedagogas, nekontaktinėms valandoms neprireiktų skirti papildomų lėšų, tai būtų galima sutvarkyti suderinus darbo grafikus. Tačiau Ilona Grigaravičienė nesutiko su šiuo pastebėjimu remdamasi atliktais tyrimais ir teigė, kad toks modelis valstybei vis tiek kainuos papildomas nemenkas lėšas, kurių dažniausiai biudžete nėra.
Seimo narė Asta Baukutė pastebėjo, kad pinigų valstybėje niekuomet visiems neužtenka, tačiau svarbu susidėlioti prioritetus. „O vaikas valstybei turi būti prioritetas Nr. 1.“ – akcentavo Asta Baukutė.
LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pasiūlė skubos tvarka parengti ilgalaikę paramos programą ikimokyklinio ugdymo plėtrai ir sąlygų gerinimui. Tokioje programoje turėtų būti numatyta laikotarpiai kada galėtų darželio grupėje atsirasti antras pedagogas, kaip palaipsniui didinti darbo užmokestį šiame segmente ir kitų aktualių problemų sprendimo keliai. Ši programa turėtų pradėti veikti jau šiemet.
Ir profsąjungos atstovai, ir seimo nariai akcentavo, kad tokia programa turėtų būti parengta kuo greičiau.
