Žinoma, šiemet, kaip ir kiekvienais metais, pasidžiaugsime Kovo – 11 – ąja ir sugiedosime Lietuvos himną, dar kitaip vadinamą TAUTIŠKA GIESME, kurios žodžių ir muzikos autorius V. Kudirka – tautai dirbęs ir aukojęsis žmogus, Tėvynę Lietuvą, kaip jis pats sakėsi, pasirinkęs kaip sužadėtinę. Kviečiame prisiminti, o gal ir sužinoti, svarbių faktų apie TAUTIŠKOS GIESMĖS istoriją.
V. Kudirka eilėraštį TAUTIŠKA GIESMĖ sukūrė 1898 m. laikraščio „Varpas“ jubiliejaus proga. Įdomu tai, kad pats V. Kudirka apie savo „Tautišką giesmę“ yra pranašiškai pasakęs: „Parašiau himną lietuviams.“ Iš pradžių Lietuvos himną atstojo Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eilutės: „Tėvynė Lietuva, brangesnė už sveikatą“, parašytos lenkų kalba. Istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris tautine giesme paskelbti siūlė Dovydo psalmę „Dievas galybių su mumis!“, o tauta buvo ypač pamėgusi giesmę „Marija, Marija“ (muziką pagal Maironio žodžius sukomponavo Česlovas Sasnauskas). Tapti Lietuvos himnu pretendavo ir kitos tautos dvasią keliančios, pasididžiavimą garbinga praeitimi žadinančios Maironio eilės: „Kur bėga Šešupė“ (Č. Sasnausko ir Aleksandro Kačanausko muzika), „Užtrauksim naują giesmę, broliai!“ ir „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika). Pastaroji neformaliu Lietuvos himnu buvo tapusi sovietmečiu, kai V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta. Tačiau pranašiški V. Kudirkos žodžiai išsipildė: pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota dar esant gyvam jos autoriui – 1899 m. lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte lietuvių studentams šelpti. 1919 m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu. 1940 m., po sovietinės okupacijos, himnas buvo uždraustas. Tačiau 1944 m., karui baigiantis ir sovietams sugrįžus, „Tautiška giesmė“ kurį laiką, iki 1950 m., vėl tarnavo kaip Lietuvos SSR himnas. Sukūrus naująjį himną, už „Tautiškos giesmės“ atlikimą jau buvo persekiojama ir baudžiama. Galiausiai „Tautiška giesmė“ vėl tapo himnu 1988 m., dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Nuo 2009 m. liepos 6 – ąją, kai buvo minimas Lietuvos tūkstantmetis, TAUTIŠKĄ GIESMĘ imta giedoti lietuvių įvairiose pasaulio vietose ir tai tapo gražia tradicija, kurią tęsiame iki šiol.
V. Kudirka, perskaitęs pirmąjį „Aušros“ numerį, pasakė: „Pasijutau lietuviu esąs.“ Tai įkvepiantys ir labai daug reiškiantys žodžiai mums ir po šimto dvidešimt trejų metų. Nepraleiskime progos sugiedoti TAUTIŠKOS GIESMĖS ir šiandien, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Elvyra Kasperavičienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė ir Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
