Birželio-liepos mėn. įvyko dar du darbo grupės, tobulinančios švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, susitikimai. LŠDPS atstovauja Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkienė.
Penktajame susitikime hibridinio mokymosi analizę, remdamasi projektų valdymo principais, pristatė L. Bručkienė. Darbo grupės nariai vieningai pasisakė, kad veiklos išskirtinai sudėtingos, turinčios daugiau trūkumų nei privalumų, taip pat už jas būtina mokėti papildomai. Buvo akcentuota, kad toks mokymas galėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais (pavyzdžiui, gydytojų komisijai skyrus mokiniui namų mokymą ir panašiai). Kadangi hibridinis mokymas neturėtų tapti dominuojančiu, tema toliau neplėtota. Taip pat aptartos valstybės kontrolės 2020-09-14 audito pastabos. Atsižvelgiant į jas peržiūrėta mokytojo darbo laiko sandara, kai dirbama daugiau ar mažiau 1512 val., ir sukonkretinta, kad tokiu atveju galėtų būti nurodyta skirti nuo 9 iki 50 procentų valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei. ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas pristatė galimus mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pakeitimų variantus. Jau prieš tai keliuose susitikimuose buvo kalbama, kad reikėtų peržiūrėti ir sutvarkyti koeficientų didėjimą dėl pedagoginio stažo ir kvalifikacinės kategorijos, nes per daugelį metų yra atsiradę netolygumų. Pristatyti A, B, C variantai, sutarta dėl jų diskutuoti vėliau, kaip bus suderintos pozicijos su organizacijomis, kurioms atstovauja darbo grupės nariai. Su abiejų pranešimų skaidrėmis ir visais protokolais galima susipažinti https://www.smm.lt/web/lt/struktura-ir-kontaktai/komisijos-ir-darbo-grupes
Liepos 1 d. įvykusio susitikimo metu diskutuota dėl ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus A. Aldakausko pristatytų galimų mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pakeitimų variantų. L. Bručkienė iš karto akcentavo, kad mokytojų lūkesčiai yra susiję su valstybės programoje išsakytais pažadais, deklaruojamu švietimo prioritetu, todėl galima diskutuoti, jeigu pradedama skaičiuoti nuo 10 procentų algos kėlimo, kitu atveju LŠDPS tokiam pokyčiui nepritaria. Buvo preliminariai suskaičiuota, kiek lėšų papildomai reikėtų įgyvendinant minimalią 10 procentų kartelę, ir išsakyta mintis, kad kol kas to įgyvendinti valstybė negali. Taip pat buvo akcentuoti ir kiti tokio planuojamo pokyčio minusai ir kylančios grėsmės. Diskusijos tęsėsi pusantros valandos ir baigėsi darbo grupės narių balsavimu. 5 nariai buvo už tai, kad šitame etape nebūtų tvarkomi koeficientų didėjimo dėl pedagoginio stažo ir kvalifikacinės kategorijos netolygumai, nes daliai mokytojų algos didėtų gerokai mažiau nei yra tikimasi (tokia buvo ir LŠDPS pozicija). 7 nariai balsavo už tai, kad sistema būtų peržiūrėta ir sutvarkyta nepaisant visų galimų trūkumų. Dalis balsavusių „už“ šituos pokyčius prioritetu išskyrė B variantą. Darbo grupės įžvalgos ir balsavimo rezultatai bus pateikti sprendimus priimančioms institucijoms. Sutarta, kad kitas susitikimas bus rugsėjo pradžioje.
L. Bručkienė
Nors nuo balandžio mėnesio įvyko jau šeši susitikimai, juose diskutuojama dėl kitose darbo grupėse svarstomų temų, nurodomos galimų pertvarkų silpnosios pusės, o sprendimai nukeliami į ateitį. Gerai, kad tokie visiškai kol kas neparuošti ir, L. Bručkienės nuomone, galimai pabloginsiantys situaciją projektai kaip ,,bazinės pareiginės algos apmokėjimo“ modelis ir pasiūlymai dėl mokytojų karjeros modelio bus svarstomi ne anksčiau kaip 2023-09-01, tačiau pati darbo grupė, panašu, yra labiau konsultacinio pobūdžio nei realius pokyčius galintis inicijuoti ar lemti darinys.
