Spalio 30 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinavimo tarybos posėdis. Pagrindinis svarstytas klausimas – ar LŠDPS pritars parengtam švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektui.
Į derybų grupę, sudarytą iš septynių Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ir septynių profesinių sąjungų atstovų, deleguotas LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius supažindino tarybos narius su derybų eiga.
Pasak jo, vasarą suderintas sutarties projektas buvęs konkretesnis, tačiau vyriausybė jį atmetė. Paskutiniame derybiniame posėdyje spalio 18 d. buvo derinama sutartis, kurioje turėjo atsispindėti vyriausybės pastabos.
Minėtame posėdyje, anot V. Silvanavičiaus, ministerijos pusėje dominavo pati ministrė, savo pozicijas ji buvo sustiprinusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko dalyvavimu. Kadangi jie buvo vyriausybės įpareigoti atsisakyti visų punktų, kurie susiję su papildomu finansavimu, taip atsirado „aptakios“ formuluotės. Nors daugumai tokių formuluočių LŠDPS derybininkas nepritaręs, tačiau pritariančių balsų dauguma nusvėrė.
V. Silvanavičiaus teigimu, deryboms koją pakišo kai kurių profesinių sąjungų atstovų noras būtinai pasirašyti sutartį susikoncentruojant į formą, bet ne į turinį. Nors LŠDPS taip pat siekia pasirašyti sutartį, tačiau laikosi pozicijos, kad ji turi atnešti konkrečių teigiamų pokyčių tiek mokytojams, tiek ugdymo kokybei.
Derybas stebėjusi LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė komentavo, jog konkretūs punktai ilgainiui pavirto į „siekti“, „ieškoti galimybių“, „sudaryti prielaidas“. Štai profesinės sąjungos paaukojo punktą dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų kėlimo iki maksimalaus dydžio mainais į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų kėlimą, tačiau ir pastarasis punktas liko tik siekiu.
E. Leiputė-Stundžienė taip pat pastebėjo kitą problemą, – šakos kolektyvinės sutarties viršenybę prieš ugdymo įstaigų kolektyvines sutartis. Mat naujasis Darbo kodeksas numato, kad jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys – darbdavio lygmens ir šakos kolektyvinė sutartis, tai jam taikoma pastaroji. Tuo tarpu LŠDPS priklausančiose ugdymo įstaigų profsąjungų sudarytos kolektyvinės sutartys yra gerokai palankesnės darbuotojams, nei ši šakos sutartis.
Ji taip pat pastebėjo, jog derybose dalyvavę profesinių sąjungų atstovai skirtingai traktavo teisės aktus. Pvz., Lietuvos švietimo profesinė sąjunga išsikėlė sau tikslą – neišeiti iš posėdžio, kol nebus pasirašyta kolektyvinė sutartis, kam ministrė tada dar net neturėjusi įgaliojimų.
LŠDPS koordinavimo tarybos nariams taip pat užkliuvo susitarimas skatinti mokyklų tinklo optimizavimą, buvo keliamas klausimas, ar tokiu būdu patys nesutiksime uždarinėti mokyklų, kurios dar galėtų sėkmingai veikti.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigė matantis ŠMM manipuliavimą viešąja nuomone esą mokytojai reikalaujantys etatinio darbo apmokėjimo, o ši sutartis neva tai jiems ir duos. „Tačiau visiškai nėra aišku, koks tas naujasis modelis bus, dabar jį visi įsivaizduoja taip, kaip nori. Uždegus žalią šviesą jo įvedimui ilgainiui gali būti įvykdytas vyriausybės siekis – su praktiškai tais pačiais pinigais padaryti taip, kad mokytojų sumažėtų, o likusieji dirbtų visus darbus“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Nors į sutarties projektą ŠMM sutiko įrašyti, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis bus įvestas suderinus su profsąjungomis, tačiau teisės aktus priiminės Seimas, todėl kad ir kas būtų derinta ministerijos lygmeniu, nebūtinai tam pritars ir parlamentarai.
Argumentai, jog susitarimas tai yra gairės į ateities kokybišką ugdymą ir aukštą mokytojo profesijos prestižą, A. Navicko teigimu, nėra pagrįsti, nes vizijai nereikalinga sutartis. „Tai, kad ministerija nesutinka kelti mokytojų atlyginimų koeficientų, viską pasako apie jos ketinimus. O leidimas dėstyti bet kokį dalyką praktiškai bet kam, išklausius kelių mėnesių kursų, kokybę tik blogins“, – sakė pirmininkas. Maža to, pasak jo, pasirašius sutartį 6 mėn. po jos įsigaliojimo nebus galima inicijuoti jokių pakeitimų ar papildymų, o tai iš esmės reiškia, jog nebus galimos jokios derybos.
„Keista ir tai, kad vyriausybė, ilgai vilkinusi sutarties pasirašymą, staiga pradėjo rodyti „geranoriškumą“. Žodžiu, mano manymu, labai menko turinio sutarties skubėti pasirašyti tikrai neverta. Jeigu išgyvenom be sutarties 27 nepriklausomybės metus, tai išgyvensim ir dar keletą mėnesių. Todėl reikia pirmiausia galutinai susitarti dėl esminio mokytojų laukiančio pokyčio, t.y. dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio, o po to bus galima nuspręsti ir dėl sutarties pasirašymo“, – apibendrino A. Navickas.
Dauguma koordinavimo tarybos narių kolektyvinės sutarties pasirašymui nepritarė, bet LŠDPS pirmininkas pasiūlė šį klausimą svarstyti artėjančiame suvažiavime: „Apie tai, kas vyksta, turime aiškinti visiems Lietuvos mokytojams, o ne kalbėtis siaurame rate. Turime klausti, kaip mokytojai vertina sutartį, ko jie nori. Juk didžioji mokytojų dalis iki šiol neturi galimybių dalyvauti diskusijoje“.
LŠDPS koordinavimo taryba pritarė šiam pasiūlymui ir nusprendė, jog eilinis organizacijos suvažiavimas įvyks lapkričio 18 d.
ŠVIETIMO IR MOKSLO ŠAKOS KOELKTYVINĖS SUTARTIES PROJEKTAS.
LŠDPS inf.
