Apie antrąjį PS susitikimą

2020-01-15

alt

Praėjusį šeštadienį profesinių sąjungų (PS) atstovai ir vėl rinkosi tęsti bendrų sąlyčio taškų, dėl viešojo sektoriaus ateities, paiešką. Kam bus įdomu, žemiau susitikimo garso įrašas. Šiame trumpame komentare pabandysiu apibendrinti tai, ką matau ir kur matau problemas. Ateinantį penktadienį rinksimės ir vėl, tik turėsim diskutuoti apie mūsų pačių darbą.

Šeštadienio susitikimo dalyviai

Kad ir kiek aš kviesčiau LPSK priklausančių švietimo, valstybės tarnautojų, aukštųjų mokyklų, ar pareigūnų profesinių sąjungų atstovus – jie neateina. Nereaguoja į pakvietimus. Į šį antrą susitikimą, neatvyko ir pati LPSK pirmininkė Inga Ruginienė ir priešingai nei paskutinį kartą, vietoj savęs nedelegavo Ramunės.

Iš dalies galiu suprasti, susitikimas ir vėl vyko šeštadienį, bet absoliučiai jokios reakcijos? Inga, Jums kas nors draudžia ateiti? Kokie bebrai Jums ant sprando užlipę?

Na galiu pasidžiaugti, jog susitikime dalyvavo LPSK skėčiui priklausanti Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė ir jos pavaduotoja Rūta Kiršienė.

Visų dalyvavusių asmenų sąrašas: 

Vardas PavardėProfesinės sąjungos pavadinimasSkėtinė org.Dalyvavo
Justas KorsakovasGegužės 1-mosios profesinė sąjungaNe
Vytautas MačernisGegužės 1-mosios profesinė sąjungaTaip
Gabrielė MickutėJaunųjų gydytojų asociacijaTaip
Karolis KilčauskasJaunųjų gydytojų asociacijaTaip
Lina LeparskieneLietuviu literatūros ir tautosakos instituto darbuotoju profsąjungaTaip
Giedrius LikatavičiusLietuvos Medikų SąjūdisTaip
Žvilė GudlevičienėLietuvos Medikų SąjūdisTaip
Vytautas JonynasLietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijaTaip
Jurgita SejonienėLMS, SKGSTaip
Kristina KrupavičienėLPS “Solidarumas”SolidarumasTaip
Ričardas GaruolisLPS “Solidarumas”SolidarumasTaip
Aldona BaublytėLSADPSLPSKTaip
Rūta KiršienėLSADPSLPSKTaip
Andrius NavickasLŠDPSNe
Jurgita KiškienėLŠDPS Vilniaus miesto susivienijimasTaip
Liutauras GudžinskasPaskutinis prioritetasTaip
Mingaudas BusevičiusSantaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjungaTaip
Laurynas ŠedvydisVDU profesinė sąjungaNe
Rūta ŽiliukaitėVU FSF profesinė sąjungaNe

Susitikimo įrašas

Ketinau filmuoti susitikimą, tačiau, dėl techninių kliūčių, video padaryti nepavyko. Deja kartu dingo ir pirmosios diskusijų dalies įrašas. Tad po pirmos pertraukos, dariau garso įrašą, kuris ir pateikiamas žemiau.

Apie ką buvo diskutuota – atlyginimų sistema

Kadangi šiame susitikime dalyvavo Liutauras Gudžinskas (Paskutinis prioritetas), taip pat keli nauji asmenys, per pirmą diskusijos dalį bandėme pakartoti ir aptarti ką aš surašiau, remiantis paskutine diskusija čia – nuoroda.

Diskusijų kėlė klausimai, kiek maksimaliai turėtų sudaryti priedai. Buvo pasisakančių, jog 10% metinio bazinio atlyginimo priedai yra per mažai.

Regioniniai koeficientai, kurie didintų atlyginimą dirbantiems miestuose su didesniais pragyvenimo kaštais nesulaukė jokio palaikymo. Mano idėja buvo, jog atlyginimo sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į gana objektyvų aspektą – būsto nuomos kainas tarp skirtingų regionų. Deja deja…

Nesulaukė palaikymo ir nuostata, jog PS į darbo grupės diskusijas siųsti tik atitinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Man regis vis dar vyrauja nesupratimas, kas yra darbo grupės ir kuo jos skiriasi nuo politinio lygio diskusijų. Bandžiau paaiškinti, bet nepavyko 🙂

Labai daug diskusijos susilaukė klausimas, kokia apimtimi ir detalumu turi būti skelbiami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Aš esu šalininkas, jog būtų renkama ir viešinama visa statistika. Ties šiuo klausimu dar teks grįžti. Taip pat kyla klausimų dėl tokios statistikos skelbimo atitikimo GDPR reikalavimams.

Bazinio dydžio, pasiekus reikiamus koeficientus indeksavimas susilaukė ir vėl nedviprasmiško įvertinimo. Indeksavimas naudjant pvz 3 metu VDU augimo parametrus reiškia, jog augant VDU, automatiškai didėja ir bazinis, bet krizės metu, krentant VDU bazinis dydis irgi automatiškai mažėja. Tik mažėjimas, kaip ir augimas, yra nebe derybų klausimas. Tai atima iš PS dalį funkcijos, iš kitos pusės, tai užtikrina ir apibrėžtumą – visada aišku kiek didės ir kiek mažės. Vyriausybė nebegali, krizės atveju rėžti žemyn tiek, kiek tuo metu jai atrodo teisinga ar reikalinga. Dalinai PS atstovai išsakė palaikymą indeksavimui, bet krizės metu, nori derybų. Manau šiuo klausimu dar irgi turėsime pakankamai daug diskusijų turėti.

Apie ką buvo diskutuota – tinklo sistema

Tada pradėjome diskusiją apie tinklo sistemos valdymą, tiksliau, ar tinklo valdymas turi būti perduotas centrinei valdžiai. Šiuo kausimu, regis, diskutavome virš valandos. Daugumos PS atstovai pasisakė už centrinė valdymą, nes tada lengviau koordinuoti ir daryti įtaką derybose dėl tinklo tvarkymo. Tačiau buvo ir balsų, jog centrinis tinklo valdymas reiškia tokį patį nepotizmą ir demokratijos (savivaldose) praradimą.

Ko gero didžiausia problema, jog diskusijoje dalyvauja įvairių sričių specialistai – švietimiečiai, medikai, ir visų tinklų valdymo problemos yra skirtingos. Todėl išgryninti pozicijos, kol kas nepavyko. Nors dauguma dalyvavusių pasisakė už tinklo valdymo centralizavimą.

Universitetų autonomija sulaukė daugiausiai aršių diskusijų. Teigti, jog Lietuvoje aukštojo mokslo tinklas yra efektyvus ir mes nešildome turčių auditorijų, aš nedrįsčiau. Nenaikinant dalinės aukštųjų mokyklų autonomijos, pervesti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus į vieningą viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą irgi nėra įmanoma. Negalima įstatymų nurodyti koks privalo būti dėstytojo atlyginimas, automatiškoje sistemoje. Aš apskritai nesu šalininkas valstybių valstybėse sistemų, nes jos gimdo neefektyvumus kaip vėžį. Tačiau kaip spręsti aukštojo mokslo tinklo problemas, pasakyta irgi nebuvo. Vieninteliai argumentai – didesnis finansavimas ir krepšelių sistemos atsisakymas. Bet kas vietoj krepšelių? Kaip būtent finansuojama? Kas daroma su neefektyvia tinklo dalimi? Taip ir likau nesupratęs.

Akivaizdu, jog drąsiai teigti, kad būtina keisti konstituciją, šiuo metu kai kuriems diskusijos dalyviams dar yra per drąsu. Arba jų supratimas apie 10-15 metų strategijos rengimą, nėra adekvatus. Taigi dar laukia daug darbo derinant pozicijas ir dėliojant argumentus.

Susitikimo efektyvumas

Po šio susitikimo, turiu konstatuoti, jog šis susitikimas iš tiesų buvo sunkus ir varginantis. Iš vienos pusės sunkumą matau tame, jog visi diskusijos dalyviai susirenka diskutuoti tik apie tai, ką esu parašęs aš. Tada aš visada gaunuosi savo idėjų ir minčių gynėju. 4 ar daugiau valandų ginti savo idėjas, atima daug energijos. Iš kitos pusės, jaučiu, jog tokios diskusijos organizavimas kartu ir nėra efektyvus, nes joje dalyvaujantys PS atstovai neateina su savo siūlymais, su problemų pristatymais ir siūlymais kaip tas problemas spręsti.

Manau, būtent šiuo klausimu, reikės diskutuoti sekantį kartą, t.y. ateinantį penktadienį rinksimės vėl, tik diskusijos objektu turės tapti tai, kas turėjo būti daroma pirmojo susitikimo metu – kas dalyvauja diskusijoje, kaip visi diskusijos dalyviai ruošiasi, ko mes visi siekiame, koks turėtų būti galutinis darbo rezultatas.

Tai, jog to nepadariau pirmojo susitikimo metu, manau, yra mano klaida. Padariau prielaidą, jog parašydamas kelis blogpost’us būsiu pakankamai aiškiai išdėstęs savo mintis, o PS dalyvavimas tampa patvirtinimu, jog iš esmės pritariama tokiam darbui. Deja klydau.

Gali būti, jog mes pirma turime sutarti, dėl ko tariamės, koks visų šių ir busimų susitikimų tikslas. Turime sutarti, kokia būsimo darbo rezultato forma. Galbūt reikia, tokias dalis, kaip „tinklas“ skaidyti pagal sektorius, kur kiekvienoje dalyje atskirai būtų aprašytos to sektoriaus problemos, ir kaip profsąjungos siūlo jas spręsti (ir kodėl). Kitas klausimas, turime diskutuoti, kaip priimti sprendimus, kai pvz., dėl to, ar indeksuojamas BD ar ne, kai nėra vieningos nuomonės. Kas turi balso teisę ir kokiais svoriais ir kas galbūt, gali diskusijoje dalyvauti, bet neturi balso teisės. Dar svarbiau už viską, tampa klausimas, ar išsakomos pozicijos diskusijose atspindi tik individualias dalyvių, ar jų organizacijų nuomonės.

Labai kviečiu PS atstovus, kurie rinksis šį penktadienį 16 val. „Solidarumo“ būstinėje, apgalvoti šiuos klausimus, pasitarti tarpusavyje ir pasirengti pristatyti savo pozicijas.

Justas Mundeikis, ekonomistas, doktorantas, bloger’is

Straipsnis iš lithuanian-economy.net: http://lithuanian-economy.net/2019/12/23/pirmas-ps-susitikimas