Birželio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko derybinės grupės susitikimas dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projekto. Dėl jo besiderančios darbo grupės vadovas švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius priminė, jog yra nemažai punktų, dėl kurių sutariama, ir 10 pozicijų, dėl kurių vyksta diskusijos. Kai kurios iš jų redakcinio pobūdžio, bet dėl daugumos, anot jo, „reiktų bandyti pažengti toliau“. Viceministras taip pat informavo, jog Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei dėl kitų metų biudžeto pateikė prašymą dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo. Pirmasis derybų raundas jau įvykęs birželio 21 d., antrasis numatytas liepos 4 d.
Posėdyje sutarta dėl daugumos ginčus kėlusių formuluočių. Aukštojo mokslo skyriaus punktai dar bus derinami atskirai su aukštųjų mokyklų atstovais, nes laukiama Seimo sprendimo dėl universitetų tinklo optimizavimo.
Sutarta dėl formuluotės, susijusios su pedagogų išankstinių pensijų klausimu. Ji skamba taip:
Per 3 mėn nuo sutarties pasirašymo kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengti žmogiškųjų išteklių optimizavimo planą parengiant pedagoginių darbuotojų pensijų skyrimo tvarką ir išankstinės pensijos sąlygas arba inicijuoti teisinių prielaidų, užtikrinančių galimybę gauti kompensacines išmokas pedagoginiams darbuotojams, turintiems nemažiau kaip 30 metų pedagoginio darbo stažą, kuriems liko ne daugiau kaip 5 metai iki teisės gauti senatvės pensiją, tačiau savo noru pasitraukiantiems iš pedagoginio darbo švietimo sektoriuje.
Daug diskutuota dėl klasės krepšelio įvedimo. ŠMM siūlė įvedimo pradžią fiksuoti 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojo Vytauto Silvanavičiaus teigimu, finansiniai metai prasideda nuo sausio, todėl ir finansavimo sistema turėtų startuoti nuo 2018m. sausio 1 d. Galiausiai sutarta dėl tokios formuluotės: „Tobulinti mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką lėšų ugdymo procesui skaičiuojant ne mokiniui, bet klasei, nuo 2018 m. biudžete numatant lėšas ir metodiką įgyvendinat šalies mastu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.“
Įgyvendinant dar praeitos vyriausybės įsipareigojimus dėl maksimalių atlyginimų koeficientų nustatymo, sutarta ši punktą išdėstyti taip: „Didinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pasiekiant maksimalų dydį, nustatytą valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede, nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant tam papildomų lėšų“.
Sutarties punktas dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimo suformuluotas taip:
„Per 3 mėn. po sutarties pasirašymo susitarti dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos principų, vadovaujantis jais peržiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pagalbos mokiniui specialistų etatinio darbo apmokėjimo nuostatus ir inicijuoti prielaidas jiems įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.“
Vadovaujantis Vyriausybės programos vykdymo priemonių plane numatytais įsipareigojimais dėl mokytojų atlyginimų kėlimo, sutarties projekte atsirado punktas: „Inicijuoti teisines prielaidas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui iki 2020 m. didinti. Pasiekti, kad 2020 pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai būtų ne mažesnis nei 1000 eurų“. Profsąjungų atstovai bandė tartis dėl didesnės sumos, o V. Silvanavičius siūlė išimti bent žodį vidutiniškai, tačiau teko nusileisti ministerijos argumentams, jog tuomet derybų procesas vėl užstrigs.
Kelių profsąjungų siūlymui įtraukti nuostatą, kad įstaigose, kuriose veikia profesinės sąjungos, darbo tarybos nesteigiamos, nebuvo pritarta ŠMM derybininkų vieno balso persvara (profesinės sąjungos „Sandrauga“ derybininkas šiame posėdyje nedalyvavo). Ši nuostata buvo siūloma dėl to, kad naujajame Darbo kodekse numatyta, jog virš 20 žmonių turinčiose darbovietėse turi būti steigiama darbo taryba, jei joje nėra profsąjungos arba ji vienija mažiau nei trečdalį darbuotojų.
Derybininkai sutarė siekti, kad šakos kolektyvinė sutartis būtų pasirašyta iki rugsėjo 1 d.
LŠDPS inf.
